Tarp „Kaunas pride“ lyderių ir Laisvės partijos kandidatas į Seimą, ir net radikalius kairiuosius vienijančios organizacijos, kurios jau anksčiau rengė ne vieną protestą šalyje.
Kauno valdžia pralaimėjo dar vieną teismą, šį kartą neskundžiama nutartimi – gėjų eitynės Laisvės alėjoje turės įvykti. Teisėjų kolegija sako, kad konstitucinė teisė į protestus gali būti ribojama tik išimtiniais atvejais.
„Gali būti ribojama tik tiesiogiai Konstitucijoje numatytais pagrindais, negali būti siaurinama, negali būti valdžios institucijos sudarytų dirbtinių kliūčių“, – sako teisėjas Ramūnas Gadliauskas.
Kauno valdžia bandė įtikinti, kad homoseksualams gali būti nesaugu dėl visuomenės priešpriešos, Laisvės alėjoje esą vyksta remonto darbai, o kavinėms pastačius staliukus, eitynių dalyviams bus maža vietos.
„Apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijai pasirodė gana abstraktūs, hipotetiški ir kolegijos neįtikino“, – priduria teisėjas.
„Kaunas pride“ organizatoriai džiaugiasi, kad eitynės bus legalios.
„Jie negali nesilaikyti teismo sprendimo, pirmasis teismas jau pasakė, kad šios eitynės bus Laisvės alėjoje, turi būti derintas 3-iasis mūsų variantas. Dabartinis teismas tiesiog atmetė savivaldybės skundą kaip nelegalų ir tiesiog įpareigojo vykdyti prieš tai buvusio teismo sprendimą“, – teigia vienas „Kaunas pride“ organizatorių Rokas Budrauskas.
Penktadienio pavakarę miesto valdžia eitynes suderino ir palaimino. Tik sako, kad dėl saugumo dabar atsakomybė tenka ir teismui.
„Mus šiek tiek nustebino tai, kad į ekspertinę policijos nuomonę dėl galimo renginio nesaugumo, dėl tam tikrų kylančių grėsmių jame, nebuvo atsižvelgta nei pirmos, nei antros instancijos teisme, tas buvo visiškai nenagrinėta“, – kalba Kauno administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Nors Kauno valdžia teikė savo argumentus, renginio organizatoriai iš karto sakė, kad leidimo nederinimas yra politiškai motyvuotas sprendimas, mat Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui homoseksualai ne prie širdies. Panašiai kalba ir „Šeimų sąjūdžio“ atstovai, kuriems mitinguoti neleido Vilniaus valdžia.
Penktadienį Remigijus Šimašius pareiškė, kad leidimų riaušėms neduos, nors riaušės kilo, kai protestą formaliai organizavo ne „Šeimų sąjūdis“. Kelias „Šeimų sąjūdžio“ tarybos nares policija vis tik įtaria riaušių organizavimu. Vieną teismą Vilniaus valdžia taip pat jau yra pralaimėjusi dėl leidimo mitinguoti neišdavimo. Kaip ir Kauno savivaldybė, Šimašiaus administracija tokį sprendimą apskundė.
„Ko aš pasigendu visame šitame stumdymesi ir Kaune, ir Vilniuje, galbūt reikėtų iš anksto žinoti aiškesnius kriterijus, kad nebūtų tiek aistrų. Nes dabar ir visuomenėje, ir juo labiau patiems mitinguotojams susidaro toks įspūdis, kad tai yra subjektyvus sprendimas, galbūt politinis“, – svarsto politologas Saulius Spurga.
Bet politikai komentuoja pagal savas pažiūras. Štai darbiečių lyderis Viktoras Uspaskichas, stovėjęs ant scenos rugpjūčio 10-ąją prie Seimo, sako, kad „Šeimų sąjūdžiui“ reikia leisti mitinguoti.
„Vis tik mitingas yra toks demokratijos atributas, numatytas Konstitucijoje, ir iš viso – nereikia bijoti žmonių“, – sako jis.
Bet kitaip kalba apie gėjų eitynes Kaune: „O jiems ko trūksta, čia kas nors skriaudžia, kur problema, nesuprantu? — Jie nori už teises savo, atkreipti dėmesį. — O kas jų teises atiminėja? Taigi normaliai gyvena, niekas neskriaudžia jų.“
Už laisvę protestuoti, tačiau tik „saviškiams“ pasisako ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.
„Kauno ir Vilniaus atvejai yra visiškai skirtingi, taikus mitingas Kaune, o čia jau Vilniuje turėjome patirtį tam tikrą, tai sutikite, kad skirtingos situacijos. Tai aišku – Kaune, ko gero, leidimas tikrai turėjo būti išduotas“, – teigia ji.
Toks Armonaitės teiginys nestebina, mat vienas iš eitynių organizatorių, vakar lankęsis ir pas Seimo pirmininkę – Rokas Budrauskas. Jis 2019-aisiais kandidatavo į Seimą Laisvės partijos sąraše. Vis tik vakar paprašytas patikslinti ką atstovauja, vienas iš eitynių organizatorių nedaugžodžiavo: „Kaunas pride“ tiesiog mūsų organizacija.“
Bet už eitynių stovi ne tik Laisvės partijos žmonės. Teisme su savivaldybe kaip renginio organizatorius bylinėjasi „Gegužės 1-osios profesinė sąjunga“. Ši profsąjunga prisistato kaip kairiųjų pažiūrų, skelbia netikinti, kad darbuotojų ir darbdavių interesai gali sutapti.
Profsąjunga dalyvauja, organizuoja ar palaiko itin platų spektrą protestų. Viešai skelbė remiantys į smurtą peraugusius protestus Amerikoje prieš policiją, po juodaodžio George Floyd mirties. Viešai smerkė Izraelį palaikančią Lietuvos politiką ir reiškė solidarumą su Palestina.
Ši profsąjunga išsirutuliojo iš judėjimo „Gyvenimas per brangus“. Kairiojo judėjimo nariai dar 2016-aisiais protestavo prieš Darbo kodeksą, aukštas maisto kainas. Organizavo ir palapinių miestelio įkūrimą po Vyriausybės langais. Tuo metu prisistatė „studentais iš Kauno“. Naktį porelė protestuotojų buvo nusprendusi papokštauti – pusnuogiai trynėsi prie Vyriausybės durų, vadino tai menu.
Viena iš judėjimo lyderių, taip pat ir eitynių Kaune organizatorių – Viktorija Kolbešnikova. Ji taip pat neslepia kairiųjų pažiūrų, 2015-aisiais Kaune buvo iškabinusi plakatus „Sudegink Ruklą, deportuok Vyriausybę, imigrantai welcome“ ir buvo teisiama – dėl diskriminacijos ir kurstymo susidoroti. Jos profilyje galima matyti ne tik kairiųjų pažiūrų įrašų, bet ir radikalios kairės grupuotės „Antifa“ ženklų. Šiam judėjimui save priskiria anarchizmą, antikapitalizmą garbinantys žmonės visame pasaulyje, nevengiantys protestų metu kelti ir riaušių.
„Antifa“ veikia ir Lietuvoje. Jų puslapyje galima rasti teiginių, siejančių partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą su žydų žudynėmis, nors apie jo sąsajas su Holokaustu duomenų neturi nei mūsų istorikai, nei Lietuvos žydų bendruomenė. „Antifa Lietuva“ pastaruoju metu savo puslapyje aktyviai dalijasi „Kaunas pride“ eitynių reklama, kviečia į jas atvykti.
O vakar pas Seimo pirmininkę apsilankęs vienas eitynių organizatorių pareiškė, kad jie apsauga nesirūpins – palieka šį darbą policijai.
Piderams viskas leidžiama o eiliniams šnipštas.
To pasekoje piderastėja visa Lietuva.
