Kaimyninės Lenkijos maisto prekių parduotuvėse – pirkėjų iš Lietuvos apgultis. Tautiečiai šluoja lenkiškas prekes ir džiaugiasi sutaupę įspūdingas pinigų sumas.
„Išleidžiu maždaug virš 1000 eurų, o sutaupau 300 eurų ir daugiau“, – apsipirkinėjimo Lenkijoje patirtimi dalijosi Karolis.
Didelis atstumas – nebaisus
Karolis į Lenkijos miestą Suvalkus atvyko iš Panevėžio ir sukorė 230 kilometrų į vieną pusę. Tačiau, anot aukštaičio, kilometrai yra niekis, kai juos palygina su čia esančiomis prekių kainomis.
„Paprastas dalykas – kiaulienos nugarinė čia kainuoja 2,30. O kiek Lietuvoje kainuoja? Penkis? Keturis?“, – kalbėjo vyras.
Ponas Algimantas iš Marijampolės į savo automobilį sukrovė jau penkis lenkiškų prekių vežimėlius. Pirkiniai – patys įvairiausi, pradedant tualetiniu popieriumi, dešromis, šviežia kiauliena ir saldainiais, ir baigiant stipresniais skysčiais, kurie Lietuvoje stipriai apmokestinti vis kylančiais akcizais.
„Važiuojam nedažnai, bet važiuoti apsimoka, nes kainos čia daug mažesnės ir zloto kursas geras“ – sakė Algimantas.
Po vasario 1-os, kai Lenkijoje dar labiau atpigs maisto prekės, daugelis lietuvių žada važiuoti ne tik patys – į kompaniją kartu ims gimines ir kaimynus, nusiteikusius savo pajamas palikti brolių lenkų kišenėse.
Ragina sekti Lenkijos pavyzdžiu
Į Lenkijos maisto prekių parduotuves šturmuojančių tautiečių ordas su pavydu žvelgia ten dėl vienokių ar kitokių priežasčių nuvykti negalintys lietuviai, kurie sukandę dantis kasdien kantriai už tas pačias prekes moka vis augančias pinigų sumas.
„Viskas pabrango. Ir tualetinis popierius. Dabar bus kaip senovėje, su laikraščiu eisim į tualetą. <...> Visi važiuoja į Lenkiją, o čia tai nesąmonės. Čia niekada nebus mažos kainos, ne ne ne“, – skundėsi vilnietė Aleksandra.
Pirkėjai iš Lietuvos ragina valdžią sekti Lenkijos pavyzdžiu ir imtis priemonių, kad maistas pigtų arba bent jau nebebrangtų, pavyzdžiui, mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Tačiau finansų ministrės Gintarės Skaistės tokie pasiūlymai nežavi. Anot jos, mažinant PVM maistui, mažinsime ir valstybės pajamas ir taip didinsime skylę biudžete.
„Lietuva, kaip maža, atvira ekomika, turi kitas sąlygas, todėl pas mus taikyti PVM lengvatas yra brangu ir labai netaiklu“, – kalbėjo ministrė.
Kaimynų kišenėse – lietuviškas milijardas
„Norfos“ prekybos tinklo savininkas Dainius Dundulis skaičiuoja, kad lietuviai per praėjusius 2021 metus Lenkijoje paliko įspūdingą sumą pinigų – milijardą zlotų.
„Iš to vieno milijardo, kaip aš grubiai sakau, jeigu tai yra ne akcizinės prekės, tai valstybė į biudžetą prarado apie 300 milijonų eurų“, – skaičiavo verslininkas.
Tačiau kai kurie politikai ir ekonomistai yra ne kartą pabrėžę, kad pritaikius mokestinę lengvatą maisto prekėms, ji papildytų didžiųjų prekybos tinklų savininkų kišenes.
„Praktika parodė, kad Lietuvoje taikomos PVM lengvatos netampa mažesnėmis kainomis vartotojams. Dažniausiai jos nusėda būtent pardavėjų kišenėse“, – sakė G. Skaistė.
Daugiau žalos, nei naudos
Vyriausybei ir ekonomistams Lenkijos sprendimas mažinti PVM maistui kol kas atrodo populistinis ir atneš daugiau žalos nei naudos.
„Atkreipiu dėmesį į žodį „laikinai“. Lenkija vis tiek anksčiau ar vėliau turės tą tarifą padidinti. Tada kainos kils ir kils žymiai smarkiau nei kitose šalyse“, – kalbėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Jei Lietuvoje maistui būtų įvestas lengvatinis 9 procentų PVM vietoje dabartinio 21 procento, tai valstybei kainuotų apie pusę milijardo eurų. O jeigu būtų nustatomas nulinis PVM tarifas kaip Lenkijoje, netekimai biudžetui būtų dar didesni.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją.
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.
