Briuselyje šiandien susirinkę užsienio reikalų ministrai pademonstravo vienybę. Sutarė dėl bendro artilerijos šaudmenų pirkimo ir jų perdavimo Ukrainai. Tam šalys planuoja skirti apie du milijardus eurų.
„Kitu atveju, būtume susidūrę su sunkumais tęsiant ginkluotės tiekimą Ukrainai“, – teigia ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
Šalių diplomatijos vadovai žada Kyjivui per ateinančius 12 mėnesių perduoti milijoną artilerijos sviedinių.
„Mūsų užduotis yra aiški – Ukrainai reikia tolesnės mūsų paramos, kad ji galėtų iškovoti taiką“, – sako Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
Šiuo metu Ukraina sunaudoja gerokai daugiau šaudmenų nei jų pagamina Vakarų sąjungininkai, tad Briuselis teigia, kad Europos Sąjungos įmonės turi persijungti į „karo ekonomikos režimą“. Gabrielius Landsbergis viliasi, kad bendras milijardinis Bendrijos pirkimas užkurs Europos karo pramonę. Derybos esą jau vyksta su 11 Europos įmonių.
„Be jokios abejonės, gamybos greitis yra esminis dalykas, bet kartu tai ir žinutė Europos įmonėms, kad jei gaminsite pakankamai greitai, jums bus pasiūlyta labai nemenka suma“, – tvirtina G. Landsbergis.
Tačiau milijonas sviedinių per metus – ne tai, ko prašo Kyjivas. Ukrainos lyderiai tvirtina, kad kontrpuolimui pradėti šalies kariams reikia bent 350-ies tūkstančių sviedinių per mėnesį. Visgi Briuselyje pasiektas susitarimas geriau nei jokio.
Tuo metu Lenkijos ambasadoriaus žodžiai ištarti Prancūzijoje nuvilnijo per visą pasaulį. Prancūzų televizijos eteryje jis leptelėjo, kad jei Ukraina pralaimės Rusijai, į karą bus priversta įsitraukti Lenkija.
„Arba Ukraina šiandien apgins savo nepriklausomybę, arba mes turėsime įsitraukti į karą, nes kyla grėsmė pagrindinėms vertybėms, sudarančioms mūsų civilizacijos ir kultūros pagrindą“, – sako Lenkijos ambasadorius Prancūzijoje Jan Emeryk Rosciszewski.
Visgi netrukus Lenkijos ambasada Prancūzijoje išplatino pareiškimą, kuriame teigia, kad diplomato žodžiai skandalingai skamba tik dėl to, kad yra „ištraukti iš konteksto“ ir kad tai tėra įspėjimas apie padarinius, kurie lauktų pralaimėjus Ukrainai.
Tuo metu Maskva niršta dėl tarptautinio arešto orderio V. Putinui. Ne tik vadina jį neteisėtu, bet ir skelbia, kad pradėjo baudžiamąjį tyrimą prieš šį sprendimą priėmusį Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorą Karimą Khaną ir kelis teisėjus.
