Ir mandagiais, ir piktais žodžiais, ir netgi burbuliukais Lietuvos vadovai pastaraisiais dešimtmečiais bandė atvesti kaimynų diktatorių Lukašenką į demokratijos kelią. Tik šypsenos šįkart, matyt, išblėso ilgam. Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė tviteryje į prezidentą kreipėsi nedaugžodžiaudama:
„Diktatoriau kruvinomis rankomis, pasitrauk dabar. Pats pasirinkai savo likimą – neturi ateities Baltarusijoje.“
Šildyti santykius su Minsku kadencijos pradžioje buvo pasišovęs ir Gitanas Nausėda. Taikdario vaidmens jis bando imtis ir dabar, bet apie kruvinas rankas taip drąsiai nekalba, siūlo diktatoriui trijų punktų planą: stabdyti smurtą, paleisti politinius kalinius ir kurti nacionalinę tarybą iš baltarusių režimo ir opozicijos atstovų. Apie planą, sukurptą su latviais ir lenkais, Nausėda papasakojo užvakar pavakarę, tik klausimas – ar Lukašenka išgirdo?
„Kol kas nė vienu iš tų punktų nematome judesių ar intencijų“, – tikino užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Kad intencijų nėra, akivaizdu iš vaizdų Baltarusijos gatvėse. Visgi tiek ministras, tiek prezidentūra aiškina, kad Lukašenką žinią apie planą pasiekė.
„Diplomatiniais kanalais“, – teigė prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.
„Jis yra žinomas visiems, taip pat – ir Baltarusijos pusei. Jie taip pat stebi situaciją, jei ir nėra tiesioginių kontaktų su valdžia, nereiškia, kad jie to nežino“, – tikino L. Linkevičius.
Kiek laiko Lietuva lauks atsakymo?
„Reakcijos, žinoma, norima kuo greičiau, ypač kalbant apie deeskalaciją, kad nustotų mušti žmones gatvėse“, – teigė A. Skaisgirytė.
Nausėdos planą palaiko nevyriausybininkai. Įvairių valstybių Baltarusiją remiančius visuomenininkus prezidentas susikvietė į Daukanto rūmus. Kai kurių jų teigimu, pilietinė baltarusių visuomenė jau sukilo, kelio atgal nėra, tad dabar jai reikia didžiausio įmanomo palaikymo iš Vakarų.
„Jie – nebe tie žmonės, kokie buvo šeštadienį. Vyrai ir moterys, išėję į gatves dėl orumo, laisvės ir teisingumo, nebegali būti priversti persigalvoti, kad ir kiek ašarinių dujų ar guminių kulkų į juos būtų paleista“, – tikino visuomenininkas Ognjen Radonjic.
„Tą signalą mes privalome nusiųsti. Ar atsilieps Baltarusijos valdžia – tai priklauso nuo jų. Aš manau, kad jie privalo, bet didelio optimizmo dėl to neturiu. Bet signalą turime nusiųsti“, – sakė politologas Vytis Jurkonis.
Tiesa, dalis analitikų Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos vadovų planą siekti dialogo su diktatoriumi vadina tiesiog beverčiu.
„Planas, kaip nieko nedaryti. Akivaizdu, kad visi šitie trys punktai dabartiniam režimui yra absoliučiai nepriimtini ir derėtis dėl tokių punktų su režimu nėra jokių galimybių“, – tikino analitikas Marius Laurinavičius.
Pasak Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiojo analitiko, jei Lietuva norėtų imtis aktyvių veiksmų, elgtis reikėtų kitaip.
„Bandyti važiuoti. Tiesiog kreiptis į Baltarusijos valdžią ir sakyti, kad atvažiuojame tarpininkauti, aiškintis situaciją. Bet tai gali daryti ne vien prezidentas, tai gali daryti užsienio reikalų ministras“, – sakė M. Laurinavičius.
Linkevičius sako – važiuos, jei reikės. Tačiau dabar visi laukia Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų pasitarimo. Jie bandys derėtis dėl bendrų sankcijų režimui – neįsileisti dalies baltarusių pareigūnų į bendriją. Kol kas Linkevičius neturi žinių, kad kurios nors valstybės tam labai priešintųsi. Dar kitą savaitę Seimas planuoja neeilinę sesiją – priimti rezoliuciją ir nepripažinti Lukašenkos Baltarusijos prezidentu. Tai siūlo Užsienio reikalų komitetas. Tiesa, šis veiksmas visai nepatinka „valstiečių“ pirmininkui.
„Manau, kad mes daugelį valstybių nustebinsim tuo, kad renkam Seimus, darom pareiškimus, priimam rezoliucijas, kadangi visiems ir taip viskas aišku – rinkimai neteisėti, valdžia antidemokratinė. Pasirinktas kelias pasirodyti, susirinkti, prieš kameras pašnekėti apie kažką. Kad tai faktiškai neduos rezultatų – aišku“, – teigė „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Ekspertai aiškina, kad Lietuva negali užsimerkti prieš tokius režimo veiksmus ne tik todėl, kad žmogaus teisės neturi sienų. Svarbi ir Astravo problema.
„Jeigu mes norime spręsti net ir Astravo problemą, mūsų tikslas turėtų būti kiek galima labiau stiprinti tą pilietinę visuomenę, kiek galima labiau jai padėti ir, jeigu įmanoma, prisidėti prie jos pergalės“, – tikino M. Laurinavičius.
Į Lietuvą aptarti Baltarusijos klausimų atvyksta Estijos prezidentė. O persekiojamiems kolegoms Baltarusijoje paramą reiškia Lietuvos žurnalistai. Nepriklausoma kaimynų žiniasklaida galės nemokamai publikuoti mūsų šalies žurnalistų rengiamus straipsnius ir reportažus.
Daugiau detalių – reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
