Apie tai, kas lieka už kadro, naujienų portalui tv3.lt papasakojo ilgametis laidos „Farai“ operatorius Paulius Štaras.
Kiek laiko jau esate „Farų“ komandos dalis?
Bijau sumeluoti, bet šitas sezonas man turbūt jau šeštas. Buvo padaryta pertrauka, bet bendrai jau šeštas.
Savo kaip operatoriaus karjerą pradėjote iš karto nuo „Farų“?
Ne. Anksčiau dirbau žinių tarnyboje, ten buvo visiškai kitokio pobūdžio darbas. Bet tada atėjau į „Just.tv“ kompaniją, kur dirbau su kitu projektu ir man vieną dieną pasiūlė filmuoti „Farų“ laidą. Likau labai nustebęs, nes niekada nesitikėjau, kad pasiūlys būtent man. Ten neužtenka būti tiesiog operatoriumi, ten reikia būti kiek kitokiu – mokėti dirbti su pareigūnais, mokėti bendrauti su žmonėmis, prieiti prie jų.
Ar pradėjus dirbti „Faruose“ buvo kažkokių baimių? Sunku buvo jas įveikti?
Kadangi dar paauglystėje, kokioje 10-11 klasėje, kai net negalvojau būti operatoriumi, aš visą laiką žiūrėdavau „Farus“ ir sau sakydavau, kaip norėčiau su jais padirbti, tai čia buvo lyg svajonės išsipildymas. Todėl ir tų baimių nebuvo.
Pradžioje sunkiausia buvo perprasti darbo specifiką, kaip viskas vyksta, ką galiu daryti, ko negaliu daryti. Tas pats bendravimas su žmonėmis yra kitoks, nes esi šalia valstybės tarnautojo, šalia pareigūno ir pats pradedi stengtis rodyti pavyzdį kitiems žmonėms.
Kiek laiko prireikė, kad viską perprastumėte ir persilaužtumėte?
Persilaužiau gana greitai. Man buvo įdomu, man buvo nauja. Pačioje pradžioje dirbau vedamas smalsumo – kas čia bus, kaip čia reikės ką daryti, kaip čia reikės elgtis, nes situacijos yra nenuspėjamos. Kai atvyksti į įvykio vietą, tu niekada nežinai, kas tavęs laukia, policija gauna tik pirminį pranešimą. O kaip viskas vyks, kaip mus pasitiks, kaip bendraus – visada lieka mįsle.
Bet to perpratimo turbūt dar ir dabar nėra, nes niekada negali žinoti, kur tu nuvyksi ir kas tavęs lauks.
Kiekvienoje laidoje mes matome daug įvairiausių įvykių – tiek rimtų nusikaltimų, tiek komiškų situacijų, bet greičiausiai už kadro nesate nuolatiniame veiksme?
Žinoma, būna dienų, kai nevyksta nieko, ypač tai pasijautė karantino metu. Mieste viskas uždaryta, restoranai, barai neveikdavo, tad ir veiksmo mieste būdavo žymiai mažiau. Lyginant su tuo, kas buvo prieš septynerius metus, kai po savaitgalio grįždavai su 10 siužetų, tai dabar būna tokių savaitgalių, kad nenufilmuoji nė vieno. Kita vertus, situacija šalyje keičiasi – žmonės mažiau agresyvūs, mandagesni, laikosi elgesio viešoje vietoje taisyklių. Tai išties džiugina.
Daug populiarumo sulaukia laidų epizodai, kai įtariamieji ar įvykių liudininkai labai noriai bendrauja su jumis, siekia atkreipti kameros dėmesį. Kokios situacijos su siužetų veikėjais labiausiai įsiminė?
Dabar kažko išskirti negalėčiau. Jie atsiranda spontaniškai, dažnai net tada, kai filmuoji visai kitą įvykį ir iš niekur nieko išdygsta žmogus ir veržiasi pakomentuoti situacijos, reiškia savo nuomonę apie pareigūnus, dalinasi gyvenimiška patirtimi ir stengiasi perduoti linkėjimus artimiesiems.
Bet turbūt ne visi įtariamieji labai noriai filmuojasi? Ar tenka gintis nuo nepatenkintų įtariamųjų puolimo?
Taip, tenka. Ačiū Dievui, tokių atvejų yra nedaug, turbūt galėčiau suskaičiuoti juos ant rankų pirštų. Tu tiesiog bandai su kamera išlaikyti saugų atstumą, daugiau dirbi su zoom'u (vaizdo priartinimu – red. past.) ir stengiesi į priekį labai neiti. Pagal taisykles, aš net negaliu eiti į priekį toliau nei pareigūnai. Bet jei matai, kad agresijos nėra, tada gali arčiau prieiti, pabendrauti su įtariamuoju ar liudininkais.
Tačiau tokių atvejų, kad bando spirti iš kojos ar agresyviau nustumti kamerą, yra vienetai. Tokių situacijų išvengiau ir tikiuosi išvengti toliau.
Minėjote, kad pagal taisykles privalote būti už pareigūnų, tačiau gal kada nors visgi teko ir pačiam sudalyvauti sulaikyme?
Man pačiam ne, bet yra tekę kolegai. Muštynėse dalyvavo gal penki asmenys, pamatę policiją jie leidosi bėgti į skirtingas puses. Operatorius sustabdė sprunkantį ir perdavė pareigūnui į rankas.
O aš šiaip stengiuosi tiesiog dirbti savo darbą ir filmuoti. Bet esu komandos dalis, todėl esant poreikiui padedu kaip galiu. Visada matau situaciją tarsi iš šalies, per atstumą ir galiu perspėti, kad kažkas ne taip – dalyvis bando paslėpti įkalčius, artinasi pašaliniai asmenys, netoliese bręsta naujas konfliktas.
O kaip pasiruošiate filmavimams? Kadangi filmuojate ir gyvybei pavojingas situacijas, gal turite neperšaunamą liemenę ar kitokias apsaugas?
Turiu taktinę liemenę, kokią turi ir pareigūnai. Tiesiog esu ją šiek tiek modifikavęs, pasidariau kelias kišenes susidėti savo asmeniniams daiktams, papildomiems akumuliatoriams, o ant nugaros emblema „Farai“, kad žmonės matytų, kas juos filmuoja.
Kuo laida yra įdomi ir kodėl žmonės turėtų ją žiūrėti?
„Faruose“ galima pamatyti, kaip gerai dirba mūsų pareigūnai ir kad iš tiesų turime kuo didžiuotis. Nėra taip, kad pareigūnai stengiasi gerai dirbti tik tada, kai įjungta kamera. Mūsų spec. tarnybos – tiek policija, tiek medikai, tiek ugniagesiai – tikrai išmano savo darbą ir atlieka jį profesionaliai.
Tad, mano manymu, laida puikiai sulaužo įsisenėjusius stereotipus apie policiją. Yra nauja pareigūnų karta, kuri yra motyvuota iš tiesų padėti žmonėms, o ne kažkaip demonstruoti savo viršenybę.
Ačiū už pokalbį.
Naujo „Farai" sezono laidas žiūrėkite jau šiandien ir kiekvieną ketvirtadienį 19:30 per TV3 televiziją!
