„TV pagalbos“ senbuvė S. Žutautienė sako, kad naujame sezone laukia dar daugiau įdomių istorijų iš spalvingo Lietuvos gyvenimo ir dar daugiau gražių pabaigų, žmonėms suteikiant jiems taip reikalingą pagalbą.
Tikslas – dar daugiau išspręstų problemų
Pačios gelbėtojos lūkesčiai naujam sezonui, kaip pati sako, kiekvienais metais yra tokie patys – kad žmonėms ne tik būtų parodytas dėmesys, bet pavyktų išspręsti herojams kilusias problemas ir iš jų lūpų išgirsti nuoširdų „ačiū“.
„Man pačiai visada lūkesčiai kiekvieną sezoną yra tie patys – kad pavyktų padaryti kuo daugiau, kas yra tiek mano, tiek mano kolegų galioms. Visada norisi, kad atvažiavus pas bet kurį žmogų tai pasibaigtų ne tik, kad atvažiavom, parodėm dėmesį ir pakalbinom, bet kad pasibaigtų nuoširdžiu ačiū, kad būtų už ką mums tą ačiū sakyti. Visada norisi, kad tos bėdos žmonėms būtų tikros ir labai svarbios, o mums pavyktų tas bėdas išspręsti arba bent jau kažkiek, kiek įmanoma, palengvinti“, – kalbėjo S. Žutautienė.
Moteris sako naująjį sezoną pasitinkanti džiugiomis nuotaikomis – karantinas paveikė kiekvieno gyvenimą, o galimybė susitikti su kolegomis ir žmonėmis S. Žutautienei teikia daugybę džiaugsmo, nes šis darbas jai – tikras malonumas:
„Aš kaip visada – labai džiugiomis nuotaikomis. Turbūt, tas džiugesys papildomas yra gal dėl to, kad, vis tiek, karantinai labai visus paveikė – ir mūsų laidos žiūrovus, ir laidų herojus, ir mus pačius, ko gero, nes labai retai mes tarpusavy matomės ir čia faktas, kad viskas yra tik dėl karantino.
Šiemet, kai buvo mūsų susimatymas filmuojant anonsą, tiek džiugesio įnešė, kad mes visą dieną kaip vaikai krykštavom, nes atrodo, kad 10 metų nesimatę. Norisi tikėti, kad su tokia gera nuotaika, su tokiu išsiilgimu naują sezoną pradėsim ir jis visas toks bus – žingeidus matytis su žmonėmis ir kaip įmanoma daugiau gero padaryti.“
Naujausią „TV pagalbos“ laidą su S. Žutautiene žiūrėkite ČIA:
Per sukauptus darbo metus laidoje, S. Žutautienė puikiai susipažino su visa komanda, su kuria, kaip pasakoja, yra lyg tvirtas kumštis – vieni kitus puikiai pažįsta ir žino, kad visada gali sulaukti pagalbos.
Nuvykus pas žmones pasimiršta kasdienybė
Pasiteiravus, kokie Sandrai buvo visi metai, praleisti „TV pagalbos“ komandoje, moteris šypsosi – buvo ir vienodumo, ir įvairovės. Net vykstant didelėms gyvenimo permainoms, S. Žutautienė keliavo pas žmones ir, kaip pati pasakoja, būtent laidos filmavimas ir padėjo išgyventi sunkius laikotarpius.
„Mano gyvenime buvo, kas vertėsi, natūraliai tai persinešė ir į darbą, bet ne pasyvumu, o motyvacijos ieškojimu visame kame. Kita vertus, nuo kai kurių asmeninių dramų, pokyčių ir visko, mane būtent darbas ir gelbėjo. Aš labai atsipalaiduoju ir atsiriboju nuo savo kasdienos, kai aš atvažiuoju pas žmones. Net nemoku paaiškinti, atrodo, lyg kažkoks mygtukas yra – atvažiuoji pas žmones, išlipi kieme su uniforma ir įjungtu mikrofonu, dar tik sveikinamės, bet man įsijungia kažkoks mygtukas ir viskas, aš tuo metu esu 100 proc. tų žmonių gyvenimuose ir bėdose“, – kalbėjo pašnekovė.
Moteris šypsosi sakydama, kad per tiek metų jau nebelabai kas stebina – daugelio žmonių istorijos dažnai būna panašios, tačiau skiriasi asmenys, kurie su jomis susiduria. Tačiau ji patikina, kad per ilgą laiką pažino įvairiausių žmonių.
Didžiausias džiaugsmas gelbėtojai – kai pavyksta rasti problemos sprendimą, nors kartais užtenka vien žodžių, ištartų tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku:
„Visi metai labai geri, jie morališkai pakrauna, ypač, kai pasiseka kažką padaryti iki galo arba kartais užtenka tinkamą patarimą duoti. Neretai ir tiek pakanka. Yra buvę visokių atvejų, kai nereikėjo žmonių nei nuo priklausomybių vežti gydyti, pasirodo, pakako pokalbio. Matyt, atrado motyvacijos pasakytuose žodžiuose arba netgi apkabinime. Tokie dalykai įkvepia judėti į priekį.“
Istorijos įsirėžia į atmintį
Per darbo metus „TV pagalboje“ S. Žutautienei teko matyti visko – ir tragedijų, ir istorijų su laiminga pabaiga. Vienos labiausiai įsiminusios istorijos moteris negali išskirti, visos jos savaip skaudžios ir svarbios. Tačiau prisiminimai iš laidų filmavimų įsirėžę atmintyje.
„Turbūt nuo pirmo sezono yra labai įstrigę, kaip vieną moterį tiesiog išgelbėjom nuo priklausomybės. Gal nevisai tradiciniais būdais, bet iki šiol su ja bendrauju ir žinau, kaip yra pasikeitęs jos gyvenimas ir kaip ji pastaruosius 10 metų gyvena visiškai kitaip. Kaskart paskambinus vis padėkoja, pasako, kad Sandra, tu mane išgelbėjai ir mano tris vaikus. Yra visokių tų atvejų, labai puikiai atsimenu, kaip stovėjau su dviejų dienų kūdikiu ant rankų ir nežinojau, ką su tuo vaikeliu daryti“, – prisimena „TV pagalbos“ gelbėtoja.
S. Žutautienė atvira – pirmaisiais metais, pradėjus dirbti laidoje, visos susikaupusios emocijos ir skausmingos žmonių istorijos po darbų keliaudavo kartu į namus. Tačiau per tiek laiko moteris sako jau išmokusi viską palikti už durų, o tam prireikė net psichologų pagalbos:
„Neparsinešti emocijų jau pavyksta. Tas jau yra ilgas laiko tarpas, nes pačiais pirmais metais, kai pradėjau šitą darbą dirbti, absoliučiai nesugebėdavau neparsinešti visko į namus, aš viską parsinešdavau, negalėdavau užmigti, verkiau, pergyvenau.
Jau pati galvojau, kad nuvažiuos stogas, tai pirmus metus tiesiog pradėjau lankytis pas psichologus, nes suvokiau vieną dalyką – arba aš išprotėsiu, arba turiu susiimti, kad galėčiau tokį darbą dirbti. Man padėjo terapijos pas psichologus, mane išmokino, kaip reikia sugebėti atsiriboti, kaip nereikia visko namo parsinešti ir dabar viso to išmokau.“
Tiesa, atsiplėšti nuo darbų nelengva, kai telefonas skamba visą dieną – žmonės skambina išsikalbėti, padėkoti, nesvarbu, ar tai šeštadienio 6 valanda ryto, ar bet kurios dienos 23 valanda vakaro. Dabar sako išmokusi ir tai – retais atvejais leisti sau nepakelti ragelio.
