Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčios kunigas egzorcistas Sigitas Bitkauskas į šį vakarą Lietuvoje švenčiamą Heloviną žiūri su didžiuliu nerimu ir siaubu. Dvasininkas šioje persirengėlių šventėje regi pačio šėtono ranką.
„Satanizmo bažnyčia ir šita Helovino šventė bando žmogų atitraukti nuo Dievo, tada tu nepatiki Dievu, bet puoli į tą mirties kultūrą“, – kalbėjo Sigitas Bitkauskas.
Heloviną katalikų bažnyčia sieja su satanizmo kulminacijos viršūne. Būtent velnio garbintojai visame pasaulyje spalio 31 dieną atsiduoda šėtono malonėms ir meldžiasi šėtonui. 800-aisiais metais katalikų bažnyčia šią šventę pavadino Visų šventųjų diena ir leido ją oficialiai švęsti lapkričio 1 dieną. Tik be jokių mirusių pasaulio kaukių, o kaip mirusių pagerbimo šventę.
„Satanistų bažnyčia, ji pasigriebė šitą šventę. Nuo 31 spalio iki 1 lapkričio įvyksta pačios baisiausios apeigos, jie laiko juodąsias mišias tą naktį, jie orgijas kelia, jie išsityčioja iš krikščioniškų dalykų. Va tas yra baisu ir žmonės to nežinodami pritaria tiems dalykams“, – teigė S. Bitkauskas.
O mūsuose ir ypač jaunimo tarpe prigijo tradicija, kad lapkričio pirmosios išvakarės – tai vakaras, skirtas nevaržomoms linksmybėms ir kuo baisesnių kaukių demonstravimui.
„Kuo daugiau švenčių, tuo geriau, kadangi aš esu iš šou pasaulio, tai švenčių gausa veikia mano interesų naudai“, – juokėsi muzikos prodiuseris Deividas Zvonkus.
Kas tai per šventė?
Helovynas – tai anglosaksiškų šalių šventė, kai pažymimas gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių ribos simbolinis išnykimas. Kildinama iš keltų šventės Samhaino. Būtent lapkričio 1-osios išvakarėse būdavo rengiama šventė mirties dievo Samhaino garbei.
Keltai tikėjo, kad dievas Samhainas tą vakarą leidžia mirusiųjų sieloms grįžti į namus. Tikėta, kad per Helovyną išnyksta riba tarp proto, šviesos ir blogio, todėl paplito karnavaliniai kostiumai su vaiduokliais, raganomis, vampyrais ir kitokiais demonais.
„Šiaip, tai Helovynas yra labai linksma šventė, atėjusi iš britų salyno ir jos ištakos siekia pagonybės laikus. O pagonybė yra ir mūsų lietuviško identiteto dalis, tai natūralu, kad ji prigyja, nes ji yra linksma, tai puiki opozicija visam persaldintam Kalėdų maratonui“, – sakė D. Zvonkus
Airių imigrantai Helovyną išpopuliarino Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai – Amerikos vaikų labai mėgstama šventė. Jie iš moliūgų išskobia žibintus, išpjausto demono veidą, kurį apšviečia viduje uždegta žvakutė, o spalio 31-osios vakarą vaikšto po namus prašydami saldumynų.
Nuo 20 amžiaus pabaigos Helovyno atributika pradėta naudoti viešojo pasilinksminimo vietose Lietuvoje
„Mirusius prisiminti, lankyti kapines, tai yra būtų labai svarbu, bet šita šventė jaunimą labai nustumia nuo šių dalykų, tai yra blogai ir nemanau, kad tokias tradicijas, kurios ne savos, tai reiktų vengti ir pirmiausia kalbėti apie dorybes“, – aiškino kunigas egzorcistas.
„Aš manau, kad Helovynas yra puikiausia diena pasirodyti metalo ir gotikinio roko grupėms. Aš prijaučiu metalistams ir man labai patinka, kad yra diena, kada jie gali išsikrauti“, – juokavo D. Zvonkus.
Ką tik iš Čikagos grįžęs dainininkas ir prodiuseris Stanislavas Stavickis-Stano ragina pažvelgti už Atlanto. Jungtinėse Valstijoje jau visą mėnesį gatvėse šmirinėja siaubo tematikos persirengėliai, kiekviename kampe dega išskaptuoti moliūgai ir visiems nuo to tik smagiau.
„Viskas apstatyta moliūgais, monstrais, viskas jau stovi, šviečia, gąsdina, juokina ir ten ta tradicija yra super gili“, – kalbėjo Stano.
Be to, Stano – trijų vaikų tėvas ir Helovynas yra proga vaikams padaryti šventę.
„Aš tikrai nenoriu ginčytis su kunigais, dvasinio pasaulio atstovais, nes galbūt jie žino geriau, o gal ir nežino, bet aš geriau žinau savo vaikus. Nepavyks bažnyčiai uždrausti „TikTok“, „Marvel“ visų herojų. Toks pasaulis, mes taip gyvename, šie Helovyno personažai yra visur“, – kalbėjo Stano.
Ragina permąstyti vertybes
Bet etnologė ragina permąstyti savo turimas ir propaguojamas vertybes. Vietoje linksmybių, kaukių ir Helovyno vakarėlių rinktis laiką artimųjų rate.
„Gali pasiimti nuotraukų albumą, atsisėst, išsivirt arbatos, su savo vaikais, su savo šeima, perversti ir papasakoti štai šitoje nuotraukoje promočiutė, kuri buvo iš bajorų giminės. Kai jūs gyvieji atsimenate, kalbate apie mus, mes atsibundam, pamatome jus ir taip mes susitinkame“, – aiškino Gražina Kadžytė.
Etnologai beda pirštu į lietuviškų švenčių kalendorių ir turi patarimą švęsti ištroškusiems piliečiams – jei jau taip norime kaukių baliaus, tai tam turime Užgavėnes ir Naujųjų metų karnavalus, kur neretai teminiuose vakarėliuose virstame piratais, raganomis ar kitais filmų ir animacijos personažais.
„Tai įvežtinė, invazinė šventė, tai holivudinė produkcija. Tai matoma iš to, kaip yra rengiamasi per Helovyną, bet nieko čia naujo – mes turime daug geresnes ir senesnes užgavėnes“, – teigė etnologė.
Daugiau informacijos sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
.jpg)
