Laidoje „Dienos pjūvis“ Seimo narė Jurgita Sejonienė sakė neabejojanti judėjimo apribojimų veiksmingumu, siekiant suvaldyti pandemiją ir palaikanti šios priemonės pratęsimą.
„Kaip žinome, šiuo metu, iš Vyriausybės pateiktų pandemijos valdymo scenarijų, esame tarp B ir C scenarijų, tad iki A scenarijaus, kuris leistų gyventi dar laisviau, dar turėtume gerokai pasistengti“, – kalbėjo politikė.
Kitos priemonės efektyvesnės
Pasak opozicijos atstovės Agnės Širinskienės, judėjimo ribojimai yra per griežti ir nepagrįsti.
„Kai mes teikėme Vyriausybei pasiūlymus, labai aiškiai kalbėjome apie tai, kad pagrįsti ribojimai būtų tik tada, kada mes žinome, kad konkrečiomis, tai dažniausiai švenčių, dienomis, juda labai didelis gyventojų srautas viena kryptimi. Visais kitais atvejais, ribojimų įvedimas kelia labai didelius klausimus.
Jei žiūrėtume į mokslinius tyrimus, tarkim pernai, lapkričio mėnesį pasirodžiusį tyrimą žurnale „Nature“, kuris apima 79-ių valstybių patirtį ir bando efektyvumo prasme sugrupuoti visus apribojimus, tai pagal savo efektyvumą, individualus judėjimo ribojimas atsiduria penktoje vietoje. Kur kas efektyvesnės priemonės yra mažų susibūrimų ribojimas, švietimo įstaigų uždarymas, sienų kontrolė, apsaugos priemonių naudojimas ir tik po to yra teritorinio judėjimo apribojimai“, – kalbėjo Seimo narė.
J. Sejonienės teigimu, skaičiai kalba patys už save – judėjimo apribojimų veiksmingumą įrodo sumažėję sergančiųjų koronavirusu skaičiai.
„Kalbant apie patį straipsnį, reikia pastebėti, kad nei viena priemonė nėra taikoma pavieniui ir atskiros valstybės taiko atskirus, skirtingo griežtumo derinius. <...> Tiek ekspertai, tiek Vyriausybė tikrai daug diskutuoja dėl priemonių griežtumo ir nuolat svarstoma, kada galima kokį atlaisvinimą taikyti“, – sakė politikė.
Seimo narė sutiko, kad šalies gyventojų mobilumas yra padidėjęs ir teigė, kad tam įtakos turi švelnesnė judėjimo kontrolė. Taip pat politikė priminė apie rekomendaciją ir skatinimą neišvykti iš šalies, kai tam nėra būtinybės.
„Grįžęs iš užsienio kelionių, žmogus turi pateikti savo duomenis kontroliuojančioms tarnyboms ir, žinoma, izoliuotis, ką padaryti keliaujant šalies viduje praktiškai būtų neįmanoma“, – sakė J. Sejonienė.
Ribojimai Lietuvoje – griežčiausi
A. Širinskienė ragino pradėti labiau vertinti ne tik medicininę, bet ir kitas – ekonominę ir socialinę – pandemijos puses, atsižvelgti į kitų valstybių pavyzdžius.
„Jei pasižiūrėtume į taikomų priemonių griežtumo indeksą, kurį turi Oksfordo universitetas, Lietuvoje, lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis, situacija yra geriausia, bet mūsų taikomos priemonės yra vertinamos kaip vos ne du kartus griežtesnės. <...> Nepamirškime, kad drastiški apribojimai ne tik atsiliepia žmonių psichinei sveikatai, bet ir ekonomikai“, – kalbėjo politikė.
J. Sejonienė atkreipė dėmesį, kad griežtos priemonės buvo pradėtos taikyti dėl Europoje prasčiausios epidemiologinės situacijos.
„Lenkijoje, kurios epidemiologinė situacija taip pat buvo labai prasta, suvaržymai buvo ir yra labai griežti, tuo tarpu Estija ir Latvija taikė kur kas švelnesnius suvaržymus, tai šiuo metu matome, kad jie turi ir prastesnę epidemiologinę situaciją, kas yra priemonių švelnumo pasekmė“, – pastebėjo Seimo narė.
Visą laidą „Dienos pjūvis“ žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.