Abu už užsienio politiką atsakingi politikai kaltina vienas kitą netinkamu darbu. O užtarimo laukęs Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius jo nesulaukė.
Konservatorius Žygimantas Pavilionis Seimo valdybai besiaiškindamas dėl savo vizito Sakartvele akivaizdžiai nervinosi. Jį sunervino opozicijos kritika dėl to, kad šis pagrasino kartvelams tarptautinėmis sankcijomis, jeigu jų valdantieji suiminės opozicionierius.
„Mes, kaip Seimo valdyba, išleidome kolegą Žygimantą Pavilionį į Sakartvelo parlamentą taikyti, bet vis tiek priima oficialioji valdžia, ne opozicija“, – sako valstiečių frakcijos narys Jonas Jarutis.
„Mes nenorime, kad mūsų deleguotas kolega dar sukeltų didesnį sąmyšį ir dar didesnį konfliktą“, – pasakoja socialdemokratų frakcijos narys Julius Sabatauskas.
Pavilionis socdemams atsikerta kaltinimu, kad šie gina dabartinius Sakartvelo valdančiuosius, kurie turi sąsajų su Rusija.
„Kur yra ponas Olekas, kuris šiuo metu gina Bidziną Briuselyje ir ginčijasi su prancūzais, kurie man skambina ir sako, Žygi, ką jis ten daro?“ – klausė Ž. Pavilionis.
Tačiau kritikos Pavilionis sulaukė ir iš prezidento Nausėdos.
„Kiekvienas mediavimas turi duoti naudą, o ne žalą. Šiandien po pono Pavilionio vizito aš, deja, priverstas konstatuoti, kad buvo padaryta žala ir kad galimai buvo padaryta žala mūsų, kaip mediatorių, įvaizdžiui Sakartvele“, – teigia G. Nausėda.
Konservatorius prezidentui neliko skoloje. Pareiškė, kad Nausėda paveiktas informacinės atakos.
„Aš tiesiog, manau, paveikė, bandau rinkti žodžius, dabartinės Vyriausybės puolimas, jiems labai nepatiko, kad lietuvių diplomatai ar politikai bandė sustabdyti jų specialią akciją iššluoti opoziciją, kuomet 21 žmogus buvo paimtas į nelaisvę ir 17 buvo sužeistų“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
Sakartvelo opozicijai kaltinant valdančiuosius rinkimų klastojimu, o šiems suėmus kai kuriuos opozicionierius, politinė krizė šalyje paaštrėjo, o raminti aistras į Tbilisį vyko ir Europos vadovų tarybos pirmininkas, savo pranešime pabrėžęs europinių vertybių svarbą, o taip pat priminęs, kad bendrija šalį remia finansiškai.
„Aš labai tikiu, kad ir prezidentas yra mūsų pusėje, nes jis pats tai iškėlė viršūnių taryboje, tai kam kelt, jeigu nėra problemų? Ir jeigu jau kelia, būtų gerai, kad ne tik kritika ir komentarais, bet ir savo fiziniu dalyvavimu. Nuvažiuotų ir pažiūrėtų tiems kartvelams į akis, tiems, kurie yra sodinami, daužomi, nuodijami dujomis“, – sako Ž. Pavilionis.
„Mes esame pasirengę bet kokiu metu tiek vieni, tiek kartu su savo partneriais Lenkija, Baltijos valstybėmis, atvykti į Sakartvelą ir padėti įveikti tą nelengvą situaciją, nenoriu jos vadinti krize, bet, deja, šiandien ji tikrai labai panaši į tai ir padėti spręsti šituos klausimus. Bet turime vieni kitiems Lietuvoje ne trukdyti, o padėti“, – pasakoja G. Nausėda.
Nors socialdemokratai ragina Pavilionį trauktis iš komiteto pirmininko pareigų, parlamento vadovybė saviškį palaiko.
„Mano požiūriu, kyla neproporcingai daug iniciatyvų kvestionuojant komitetų pirmininkus, ir šiuo atveju manau nėra pagrindo kalbėti apie šio Seimo nario netinkamumą eiti jo pareigas“, – teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Tačiau Seimo valdyba užstrigo ties Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus klausimu. Iniciatyvinė grupė Seimui įteikė dėžes su žmonių sąrašais, kurie neva pasirašė internetinę peticiją reikalaujančią šalinti Raskevičių iš pareigų. Tačiau iniciatyvos peticija pavadinti negalima, nes nepatenkintieji nepasirašė taip, kaip numato įstatymas, todėl teisinės galios kreipimasis neturi. Dabar „Laisvės“ partija nori kuo greičiau užbaigti šią istoriją.
„Seimo valdyba turėtų pasisakyti, kad ten tų parašų nėra, o apskritai Žmogaus teisių komiteto veikla nekelia abejonių pagal tuos klausimus, kurie išdėstyti tų iniciatorių. Man atrodo labai pavojinga palikti atvirą klausimą ir tada bet kam ateityje palikti laisvę spekuliuoti, kas yra tenai, kaip žmonių iniciatyvos“, – kalbėjo Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas.
Bet valdyba nesugebėjo padėti taško šioje istorijoje, mat ne visi jos nariai dar peržiūrėjo gautą reikalavimą su žmonių sąrašais, kurių, kaip teigiama, yra 300 tūkstančių. Todėl šis klausimas bus svarstomas kitame posėdyje – iš viso jau trečiame.
„Mes turime labai preciziškai formuoti precedentus ir tikrai neturėtume nusižengti tiems demokratiniams pagrindams, pagal kuriuos yra formuojami Seimo komitetai, pagal kuriuos deleguojami pirmininkai ir turėtume to laikytis“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Pandoros skrynia su netikromis ir netinkamai pasirašytomis peticijomis buvo atverta dar praėjusią kadenciją, kuomet dabar Raskevičių ginantis Žmogaus teisių centras pats surengė internetinę peticiją su kaip skelbta 16 tūkstančių taip pat peticijų įstatymo neatitinkančių parašų, kad Petras Gražulis būtų pašalintas iš Žmogaus teisių komiteto.
