Štai, ką pasakoja gyventojai:
„Neblogi, geri metai buvo.“
„Sakyčiau, gal stabiliai taip, vienodai. Nei geriau, nei blogiau.“
„Dirbau daugiau tai gerėjo.“
„Mano pasikeitė pareigos, tai galima sakyti sumažėjo, dėl to kilimo – nežinau. Iš draugų, iš pažįstamų niekam nekyla. Nesuprantam, kam jie kyla. Su visais pašneki, visiems tas pats.“
Ne visi sostinės gatvėse kalbinti praeiviai su džiaugsmu išlydėjo 2019-uosius. Tik dalis kalbintųjų savo bankų sąskaitose šiemet matė didesnius skaičius. Tačiau apibendrinti Lietuvos banko duomenys rodo, kad šalies gyventojams atlyginimai šiemet vidutiniškai augo beveik dešimtadaliu.
„Viešajame sektoriuje stebėtas sparčiausias atlyginimų augimas ir jį lemia bendras sėkmingas ekonomikos augimas, bet taip pat svarbus faktorius yra politiniai sprendimai. Privačiame sektoriuje taip pat buvo stebėtas spartus augimas, aišku tai lėmė sėkmingas ekonomikos augimas, įmonėms gerai sekasi, jos nori samdyti daugiau darbuotojų“, – sako Lietuvos banko atstovė Kotryna Tamoševičienė.
Kitus metus ekonomistai prognozuoja liūdnesnius – 2020-aisiais vidutinis atlyginimų augimas turėtų sulėtėti iki 6-7 procentų.
Tiesa, yra ir gerų žinių – esą prekių kainos turėtų augti tris kartus lėčiau nei atlyginimai. Tiesa, paslaugų kainos smarkiau šuoliuos ir toliau.
„Kainos prognozuojama iki 2,5 procentų, augimas vidutinis metinis, o atlyginimams virš 6,5 procentų. Tai matome, kad tas realus darbo užmokesčio augimas išliks tikrai nemenkas“, – pasakoja rinkos ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Didėjant atlyginimams reikia pastebėti, kad kainų augimas buvo gerokai žemesnis, ypatingai bazinių dalykų, tokių dalykų kaip maistas. Be abejo, paslaugos brango, bet čia šito dalyko mes negalėsime išvengti ir ateinančiais metais. Paslaugos turės brangti ir vienodintis su kainomis vakarų Europoje“, – teigia ekonomistas Marius Dubnikovas.
Ekspertai išskiria kelias pagrindines priežastis, kurios labiausiai paveiks atlyginimų augimo greitį. Daug teigiamos įtakos turės minimali mėnesinė alga, kuri nuo sausio pakils dešimtadaliu iki 607 eurų popieriuje arba 437 eurų į rankas. Šviesiausia ateitis kaip ir kasmet toliau piešiama informacinių technologijų specialistams.
„Jau eilę metų išsiskiria paslaugų sektoriai atlyginimų augimu. IT inžinierių atlyginimai kaip kilo taip ir kils, nes šiuose segmentuose darbuotojų trūksta. Vyksta tikrai įtempta kova tarp darbdavių viliojant specialistus iš vieno segmento į kitą“, – kalbėjo I. Genytė Pikčienė.
Didžiausiosios grėsmės, anot ekonomistų, kitąmet sups tolimųjų reisų vairuotojus. Nors vežėjai nuolat ieško naujų darbuotojų, augantys akcizai kurui, pokyčiai dienpinigių sistemoje ir naujos Europos Sąjungos taisyklės sukurs iššūkių, dėl to kitąmet vairuotojai neturėtų būti lepinami.
Lėtesnis ekonomikos augimas tiesiogiai turėtų paveikti ir nekilnojamo turto sektorių, statybininkus.
„Kuomet yra didesnis neapibrėžtumas ir lūkesčiai ne tokie šviesūs tiek tarp įmonių, tiek tarp gyventojų, tai veikia jų ateities planus. Tie planai numatomi kuklesni. Nei šiemet“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
Blogesnius metus, anot ekspertų, atneš ir tarptautinės problemos.
„Jaučiasi pasaulinės tendencijos, pasaulio ekonomikos lėtėjimas. Daug yra labai neapibrėžtumo dėl „Brexit" eigos. Dėl pasaulio prekybos karų. Darbdaviams darosi mažiau drąsu vis samdyti naujus darbuotojus ir vis siūlyti jiems aukštesnius atlyginimus“, – pasakoja Lietuvos banko atstovė Kotryna Tamoševičienė.
Tiesa, patys verslininkai prognozių nesureikšmina. 2020-aisiais tikisi pakartoti senų metų sėkmę.
„Skirtingai negu Vokietijoje pakankamai pesimistinės nuotaikos, „Brexit"… Aš nemanau, kad Lietuvos ekonomikai gali tai kažkiek reikšti. Ne tiek daug. Mes esam mažesni, mes dar turim resursų, kur kelti savo produktyvumą“, – teigia darbdavių atstovas Danas Arlauskas.
Keletą pozityvesnių ženklų mato ir ekonomistai. Esą Lietuvos verslui darbuotojų trūkumas ateity nebekels tiek problemų kiek dabar. Mat, vilčių teikia iš užsienio sugrįžtantys tautiečiai bei modernios technologijos, kurios leidžia taupyti darbo jėgą.
„Gali būti, kad kiti metai bus dar vieni metai, kai mūsų tauta po truputį pradės augti. Augti ne užsieniečių sąskaita, atvažiuojančių čia dirbti, bet būtent mūsų lietuvių. Jeigu mūsų ekonomika išliks pakankamai gera, atlyginimai toliau augs, tai bus pakankama paskata grįžti žmonėms iš Didžiosios Britanijos“, – teigia ekonomistas M. Dubnikovas.
Daugiausiai nerimo dėl kitų metų visiems rinkos ekspertams kelia priešrinkiminiais pažadais prisotintas valstybės biudžetas. Esą valdžia eina labai rizikingu keliu, kelia mokytojų, medikų, valstybės tarnautojų atlyginimus lėtėjant ekonomikos augimui.
