Kinija toliau keršija Lietuvai dėl plėtojamų ryšių su Taivanu, salos atstovybės Vilniuje pavadinimo neatitinkančio Kinijos norų. Lietuvos ambasadą Pekine dabar kinai siūlo vadinti ne ambasada, o Reikalų patikėtinio biuru, mat toks rangas yra žemesnis.
„Reaguodama į tai, kad Lietuva pažeidė savo politinius įsipareigojimus, prisiimtus Bendrijoje dėl Kinijos ir Lietuvos diplomatinių santykių, Kinija paskelbė, kad pažemins abiejų šalių diplomatinius santykius iki reikalų patikėtinio lygio“, – praneša Kinijos Užsienio Ministerijos atstovas spaudai Wangas Wenbinas.
Kadangi Lietuvos ambasados darbuotojams Kinija nepratęsė akreditacijų, diplomatai atstovybę paliko ir dirbs nuotoliniu būdu iš Lietuvos, tol, kol vyksta ginčai dėl abiejų šalių atstovybių darbo tvarkos. Premjerė tokius Kinijos veiksmus vadina nesuderintais ir vienašališkais.
„Nebuvo kažkokio derinimo, tai labai apsunkintas žmonių darbas, todėl kad diplomatui turėti specialų imunitetą ir su juo susijusias privilegijas tai svarbu, tai dabar, dėl tokio Kinijos sprendimo tas darbas yra apsunkintas, todėl vyks nuotoliu, kol ši situacija bus kažkaip dvišaliu pagrindu išspręsta“, – kalba Ministrė Pirmininkė.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad keisdama Kinijos ambasados pavadinimą Kinija pažeidžia Vienos konvenciją.
„Bet koks pavadinimo keitimas turi būti daromas dvišaliu sutarimu, sutariant abiem pusėm. Vienašališki pakeitimai nėra pripažįstami tarptautinėj teisėj, tai būtų Vienos konvencijos pažeidimas“, – teigia ministras.
Trintis tarp Lietuvos ir Kinijos jau skaudžiai atsiliepia mūsų verslininkams. Stringa ne tik tiesioginis eksportas. Kinija daro spaudimą ir per verslo partnerius Vakarų Europoje, mat jei vežame prekes per kitas šalis, pamačiusi, kad prekių kilmės šalis Lietuva, šių prekių Kinija taip pat nenori pirkti. Tačiau, anot ekonomisto Mariaus Dubnikovo, yra dar didesnių rizikų.
„Potencialiai kas gali nutikti, tai kažkuriuo metu gali pradėti strigti importas iš Kinijos, jis yra daug didesnis – 1,3 mlrd. eurų ir šis poveikis visuomenei gali būti tuo, kad pabrangs kiniškos prekės, kurios pagamintos, jos galbūt atvažiuos, bet atvažiuos per aplinkui, per tarpininkus, tai kainuos, na, o didžiausia rizika visgi pramonei, nes iš kinų atsivežame ne tik prekes, kurias jau vartojame, bet taip pat ir komponentes, kurios naudojamos, gaminant tą pačią produkciją“, – prognozuoja M. Dubnikovas.
Anot Užsienio reikalų ministerijos, Lietuva pasirengusi ir toliau tęsti diskusijas su Kinija ir atkurti ambasados darbą visa apimtimi, kai bus pasiektas abiem pusėms tinkamas susitarimas.
„Kai rasim sprendimą, tai ta paieška yra nuolatinis dalykas, mes esame išdėstę, kaip matome procesą į priekį, ir laukiam atsakymo“, – nurodo G. Landsbergis.
Dar lapkritį, Kinija, atsakydama į taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje, pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva – diplomatinėms atstovybėms Vilniuje ir Pekine pradėjo vadovauti žemesnio rango diplomatai – reikalų patikėtiniai, o ne ambasadoriai.
