„Mūsų požiūriu, ji yra ambasada, niekada nebuvo pakeitus pavadinimo, be to, pavadinimo keitimas turi būti daromas dvišaliu susitarimu, sutariant abiem pusėms. Vienašališki pakeitimai nėra pripažįstami tarptautinėj teisėj, tai būtų Vienos konvencijos pažeidimas“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras teigė, jog konsulinės paslaugos Kinijoje teikiamos nuotoliniu būdu, kaip ir iki šiol dėl koronaviruso pandemijos.
„Lygiai taip pat kaip ir anksčiau, dėl karantininių apribojimų konsulinės paslaugos buvo teikiamos nuotoliniu būdu, tai tas dabar yra“, – teigė G. Landsbergis.
Jis taip pat patvirtino, jog Pekine nebeliko Lietuvos diplomatų, jiems buvo duotas trumpas laiko tarpas išvykti.
„Negaliu tikslaus skaičiaus (grįžusių darbuotojų) pasakyti, bet šiuo metu diplomatinių darbuotojų nebėra. Buvo duotas ypatingai trumpas laikas, tiesą pasakius, netgi ne duotas, buvo informuota, nuo kada nustoja galioti tapatybės kortelės“, – kalbėjo ministras.
„Mes prašėm ilgesnio laiko, tiesiog dėl techninių aplinkybių išvykti žmonėms sudėtinga, nesulaukėm atsakymo į prašymą pratęsti terminą, ir žmonės grįžo (Į Lietuvą) kaip įmanoma greičiau“, – sakė G. Landsbergis.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis trečiadienį informavo, kad Kinija siekia pervadinti Lietuvos ambasadą Pekine.
Užsienio reikalų ministerija patvirtino BNS, kad Lietuvos atstovybę Kinijoje pasiūlyta pavadinti Reikalų patikėtinio biuru (Office of the Charge d‘Affaires). Ambasados laikinoji reikalų patikėtinė Audra Čiapienė atšaukta konsultacijoms.
G. Landsbergis komentuodamas situaciją pabrėžė, jog tai nėra ambasados uždarymas.
„Labai griežtai noriu pasakyti, kad tai nėra ambasados uždarymas. Diplomatė grįžta konsultacijoms dėl to, kad yra išsiskyrusios nuomonės tarp mūsų ir Kinijos, kokios yra galimybės pakeisti atstovybės pavadinimą“, – trečiadienį žurnalistams teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Anot jo, Lietuva gali svarstyti „įvairius pasiūlymus“ dėl atstovybės pavadinimo keitimo, tačiau jie turi būti suderinti su Lietuvos įstatymais.
Anot jo, diplomatai susigrąžinti konsultacijoms, nes neaišku, kas jų būtų laukę po to, kai Kinija vienašališkai pakeistų pavadinimą.
„Interpretacijos galimos įvairios, sakykime, dėl jų kiniškų tapatybės kortelių tolesnio galiojimo, kuris iš esmės užtikrina jų teisę laisvai keliauti, judėti jų gyvenamam mieste ir valstybėje“, – tvirtino G. Landsbergis.
URM teigimu, šiuo metu vyksta diskusijos dėl Lietuvos atstovybės Kinijoje ir Kinijos atstovybės Lietuvoje darbo tvarkos techninių aplinkybių – laukiama, kol Kinija priims sprendimą pratęsti Lietuvos diplomatų akreditacijų Kinijoje galiojimą.
Kinija pastaruoju metu reiškė protestus dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu, salos atstovybės atidarymo Vilniuje.
Pašlijus šalių santykiams, Kinija rugpjūtį atšaukė savo ambasadorių Lietuvoje ir pareikalavo, kad Vilnius padarytų tą patį. Ambasadorė Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijoms grįžo rugsėjo pradžioje.
Lapkritį Kinija, reaguodama į Taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje, pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva – diplomatinėms atstovybėms Vilniuje ir Pekine pradėjo vadovauti žemesnio rango diplomatai – reikalų patikėtiniai, o ne ambasadoriai.
