Tarp idėjų – skriaudėjams gerokai didinti baudas ir, fiksavus žiaurų elgesį, įteisinti automatinį gyvūnų konfiskavimą. Į darbotvarkę grįžta ir privalomas gyvūnų ženklinimas, seimūnai tikisi, kad jau gegužę Lietuvoje turės būti „čipuojami“ visi šunų, kačių ir šeškų jaunikliai.
Prancūzų buldogo mišrūnę iš nelegalios veisyklos Jonavos rajone priglobusi Vaida džiaugiasi, kad Neila ten praleido tik pirmus septynis gyvenimo mėnesius. Tačiau tiek užteko, kad greičiausiai tik narvą matęs šuo išaugtų nesocialus.
„Pirmą kartą netgi padėjus ant žolės pasilakstyti, ji nesuprato, ką daryti. Toks jausmas, kad ji nesupranta, ką reiškia bėgti. Ir dar ilgą laiką ji bijojo kietų dangų – asfalto, trinkelių“, – pasakoja ji.
Vaida teigia anksčiau globojusi nemažai šunų, tačiau pirmą matė, kad gyvūnas taip godžiai reaguotų į vandenį.
„Pora dienų ji kaip išprotėjus lakė, atrodė, kiek bepripiltum, tiek išgers. Lyg būtų paskutinis kartas, kada ji galėtų atsigerti“, – tęsia moteris.
Dar Neilai viename šone buvo išplikęs kailis, kamavo akių uždegimas ir alergija, o rentgeno nuotrauka parodė stuburo slankstelių susiaurėjimą. Savanorė Vaida sako net negalinti įsivaizduoti, kad savo pačios išgydytą, socializuotą ir meilų šunį galėtų grąžinti daugintojai. O būtent toks yra Kauno apylinkės teismo sprendimas, tiesa, jį skundžia Maisto ir veterinarijos tarnyba. Teismas patikėjo daugintojos Alos Perederij pasakojimais, neva ji parūpins didesnius narvus.
Prieglaudose ir pas globėjus dabar per 30 išgelbėtų šunų. O po skandalų sukruto ir politikai. Jie jau siūlo idėjas, kaip gyvūnus gelbėti nuo žiaurių žmonių. Valdantieji konservatoriai po pasitarimo su Aplinkos, Žemės ūkio ir Teisingumo ministerijų atstovais siūlo įstatymu leisti iškart konfiskuoti šunis ar kates, jei jų šeimininkai neprižiūrėjo ar elgėsi žiauriai. Ir – užkirsti kelią jiems veisti gyvūnus ateityje.
„Aptarėm galimybę įstatymais nebeleisti žmonėms, kurie pripažinti žiauriai elgęsi su gyvūnais, verstis ūkine veikla – veisti gyvūnus ir juos paskui pardavinėti“, – sako konservatorė Aistė Gedvilienė.
Bent keleto partijų atstovai ragina didinti ir baudas. Dabar gyvūnų kankintojams gresia nuo 50 iki 1200 eurų siekiančios nuobaudos.
„Jeigu tu parduodi šuniukus nemažom sumom – po 1000 eurų, o bauda yra 350 eurų, turbūt suprantame, kad niekaip nuo tokio elgesio neapsaugo“, – įsitikinusi Laisvės partijos narė Ieva Pakarklytė.
Aistė Gedvilienė baudas siūlo dvigubinti. O štai opozicijos atstovas socialdemokratas Linas Jonauskas ragina gyvūnus saugoti panašiu būdu kaip ir vaikus.
„Mano iniciatyva yra steigti naują tarnybą – Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybą, kuri užtikrintų visų kompetentingų specialistų, atsakingų už gyvūnų gerovę, priežiūrą, darbo priežiūrą“, – kalba socialdemokratas Linas Jonauskas.
Pasak L. Jonausko, Maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai dabar tiesiog nesuinteresuoti domėtis gyvūnų gerove, nes turi ir daugybę kitų pareigų.
„Kai Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai turi prieš akis keletą pasirinkimų: eiti tikrinti restorano, kai jie dirbo, ar į dešrų cechą, ar gyvūno prie būdos pririšto ir šaltai laikomo, aš manau, kad jie pasirinktų pirmus du variantus. Gyvūnų gerovė jiems nelabai rūpi“, – teigia jis.
Naujoje tarnyboje esą darbuotųsi 15 inspektorių, o biudžetui per metus tai kainuotų 350 tūkst. eurų. O valdantieji vėl grįžta prie minties privalomai ženklinti visus gyvūnus. Ši idėja vietos sau neranda jau kelias kadencijas – ženklinimas tai įvedamas, tai atšaukiamas. Konservatoriai viliasi, kad jau nuo gegužės pirmosios Lietuvoje visi šunų, kačių bei šeškų jaunikliai bus „čipuojami“ privalomai.
„Mes turime, visų pirma, žinoti, kiek mes gyvūnų apskritai turime ir kaip juos vėliau sukontroliuoti“, – įsitikinusi A. Gedvilienė.
O jau po metų gali tekti privalomai „čipuoti“ ir suaugusius keturkojus draugus. To neišgalintiems valdžia žada ieškoti būdų išlaidas kompensuoti. Dar seimūnai siūlo drausti gyvūnus pardavinėti lauke ir turgavietėse.
„Jie visą dieną būna narvuose – be maisto, kartais ir be vandens, nesvarbu, kokios oro sąlygos – ar žiema, ar karšta vasara. Kitas dalykas – taip mes skatiname ir dauginimą, nes turguje lengviau gyvūną parduoti be jokių dokumentų“, – sako I. Pakarklytė.
Tuo metu daugiau teisių sau prašo pačios gyvūnų globos organizacijos. Būtent jų darbuotojai mato realią iš daugintojų atimtų keturkojų sveikatos būklę ir juos gydo, tačiau neturi teisės įsitraukti į bylų procesą.
„Kol nevyriausybinės organizacijos negaus įgaliojimų, galios kažką veikti su valstybės institucijomis, situacija nesikeis. Tiesiog niekada nepasikeis“, – aiškina „Dogspoto“ vadovė Indrė Pileckienė.
Gyvūnų globos organizacijų atstovai palaiko siūlymus ir atimti licencijas iš veterinarijos gydytojų, kurie mato žiaurų elgesį su gyvūnu, tačiau nesikreipia į policiją.
„Pagal paskutinių dienų aktualijas, veterinarai turėtų suprasti, kad viešasis interesas yra ne daugintojų atstovavimas ar gynimas teisme, o gyvūnų gerovės atstovavimas“, – tęsia I. Pileckienė.
Valdantieji žada, kad gyvūnų gerovės įstatymų seimūnai imsis, kai tik prasidės plenariniai posėdžiai, t. y., kovo viduryje.
