Vilniaus Santaros klinikų infekcinę ligoninę juosiančią tvorą jau puošia padėka medikams. Ten jau dabar gydoma daugiausia COVID-19 užsikrėtusių lietuvių. Kaip teigia įstaigos vadovas, daugiausia vienu metu naujutėlėse palatose tilptų per šimtą koronavirusu užsikrėtusių pacientų. Tačiau savaime suprantama, kad tiek vietų gali ir neužtekti.
„Net ir infekcinių ligų korpuse, kur yra 150 ligonių, galim neturėti pakankamo skaičiaus lovų epidemijai plintant. Tokiu atveju mobilizuosim papildomas lovas kituose skyriuose“, – sako Santaros klinikų direktorius Feliksas Jankevičius.
Jei pacientų atsirastų dar daugiau, sostinėje svarstoma pasitelkti ir Lazdynų ligoninę.
Tuo metu Kauno klinikinė ligoninė nenori atskleisti, kiek yra parengusi vietų pacientams, turintiems COVID 19 diagnozę. Neoficialiais duomenimis, apimtys čia būtų panašios kaip ir Vilniuje.
Savo parengties neatskleidžia ir Respublikinė Šiaulių ligoninė.
Tiesa, papildomos patalpos Kauno regionui jau baigiamos įrengti Kulautuvoje, kur tilptų dar pusšimtis, tačiau nesunkiai sergančių infekuotų. Plečiamas ir Klinikinės ligoninės korpusas. O jei pacientų atsirastų daugiau nei lovų, juos esą galėtų priimti ir Kauno respublikinė ligoninė ir Kauno klinikos.
Klaipėdos universitetinė ligoninė sako jau dabar pasiruošusi priimti iki 200 koronavirusu užsikrėtusių pacientų. Pandemijai prispaudus lovų skaičių pajūrio medikai pasiryžę ir dvigubinti.
„Yra numatyta Respublikinės ligoninės vieną korpusą atlaisvinti, numatyta Šilutės ligoninė, jeigu reikės, mūsų regionui. Iš viso turbūt apie 400 lovų“, – pasakoja Klaipėdos ligoninės vadovas Vinsas Janušonis.
Optimistiškiausiai, regis, nusiteikęs Panevėžio ligoninės vadovas.
„Infekcinę ligoninę galim išplėsti iki 120 vietų. Šitam pastate galim turėt iki 1300 vietų. Sudėkit skaičius – tikrai pakankamai“, – teigia Panevėžio ligoninės vadovas Arvydas Skorupskas.
Skorupskas argumentuoja, kad ligoninė statyta sovietmečiu, o anuomet pastatai buvę labai dideli, todėl ir vietos daugiau. Visgi ligoninių vadovai neslepia, kad paskubomis įrengtos palatos tiktų nebent lengvai sergantiems pacientams. O modernios, vadinamos neigiamo slėgio palatos, kur pacientai saugiai izoliuojami, tūkstančiais neskaičiuojamos.
Prireikus į pagalbą didmiesčiams būtų pasitelkta ir Marijampolė. Tiesa, jos ligoninės galimybės kuklios.
„Pirminiam etape lengvus pacientus galim priimti 8. Jeigu turėsim sunkių atvejų, galėsime maksimaliai priimti 20“, – kalbėjo Marijampolės ligoninės atstovė Virginija Tulevičiūtė.
Pats ministras Veryga nesako, kiek iš viso ligoninės yra pasirengusios priimti naująjį virusą pasigavusių pacientų. Jo žodžiais, viskas reliatyvu.
„Priklauso nuo to, kiek yra kitų pacientų gydymo įstaigose, dėl to ligoninės yra įpareigotos pasiruošti planus, jeigu reikėtų planinius pacientus išrašyti. Net jeigu pasakytume tą skaičių lovų, kuris šiuo metu yra neužimtas, dar nereiškia, kad jis toks ir būtų, jeigu reiktų priimti daugiau pacientų“, – sako ministras Aurelijus Veryga.
Savo ruožtu patys medikai skaičiuoja, vienu metu Lietuva pajėgtų gydyti iki 500 koronavirusu užsikrėtusių pacientų. O dar maždaug 300 sunkios būklės ligonių pagalbą gautų reanimacijoje, tiesa, vietas reikėtų dalytis ir su kitomis ligomis sergančiais pacientais. Lygiai taip pat dalytis reikėtų ir plaučių ventiliacijos aparatais.
„Plaučių ventiliacijos aparatų yra apie 900 Lietuvoje. Planuojama įsigyti per Europos bendrąjį pirkimą 400“, – pasakoja A. Veryga.
Bėda ta, kad net maždaug 70 procentų iš dabar turimų aparatų jau dabar naudoja kiti pacientai. Vadinasi, net ir nupirkus žadėtuosius naujus, laisvų aparatų galimai nebūtų nė tūkstančio.
Tuo metu ministerija skelbia gydymo įstaigoms iš Kinijos užsakiusi apsaugos priemonių. Sąraše – ir beveik 2 mln. respiratorių, arti šešių milijonų vienkartinių kaukių, 15 mln. vienkartinių pirštinių. Tiesa, šias priemones tikimasi gauti per dvi savaites. Į prekybos vietas jau iškeliavo ir 225 tonos dezinfekcinio skysčio. Ministerija dar planuoja pasirašyti sutartį su viena Lietuvoje veikiančių įmonių, kad ji gamintų ir tiektų testus koronavirusui nustatyti.
Na, o kol Lietuva vis laukia medicininių priemonių siuntų iš užsienio, ką gali, gaminasi pati. Privačios siuvyklos ir trikotažo bendrovės gauna užsakymus pasiūti kad ir paprastų, mediciniškai nepatvirtintų kaukių. Tokį pat užsakymą skelbėsi gavęs ir „Utenos trikotažas”.
