Ir gyvybės eleksyru vadinama. Šių geltonžiedžių, tinkančių ir negalavimams gydyti, ir maisto racioną praturtinti pilnos Lietuvos pievos. Dabar pats metas rinkti ryškiaspalvius žiedus ar lapus.
„Žmogus, kuris mažiau mėgsta karčiai, nori daugiau komforto gomuriui – tai nusilupa tą lapą, o gyslą palieka ir maistui naudoja tokius lapus nuluptus, tada kartumo kažkiek išlieka, minimaliai“ – kalba gamtininkas Giedrius Vaivilavičius.
O pamirkyti vandenyje su trupučiu druskos lapai praranda kartumą.
„Dėti į įvairiausias salotas, ir kaip vienas iš pavasarinių komponentų, kuris atstato žmogaus per žiemą prarastas gyvybines jėgas ir teikia energiją“, – sako VDU Vaistinių augalų sektoriaus vedėja Ona Ragažinskienė.
Kiaulpienė – unikalus augalas, vartojama visa – nuo šaknų iki sėklų. Sako, kad kinai jas net specialiai augina kaip daržoves.
Kiaulpienių preparatai naudojami edemoms, hipertenzijai, priešmenstruaciniam sindromui, inkstų ligoms, šlapimo takų infekcijoms, glaukomai ir dėl didelio inulino kiekio cukriniam diabetui gydyti.
„Antioksidantas, labai teigiamai veikia kepenis, visų pirma, tas kartumas yra labai reikšmingas skrandžiui, jei kažkoks negalavimas su virškinimu, tai jis užveda skrandį“, – aiškina G. Vaivilavičius.
Saujelė lapų ar dešimt žiedų per dieną skirtingu metu – nepakenks, bet dėl ilgesnio vartojimo derėtų pasitarti su specialistais.
„Nėra pakankamai duomenų vaikų vartojimo iki 12 metų, taip pat nėštumo, bet čia ne tai, kad gąsdinti, bet kad neprisirinkti ir kad ne per daug jų vartoti, o tiesiog dozuoti iki 100 gramų šviežių, o jie džiovintų tai iki 10 gramų“, – sako LSMU Farmacijos fakulteto prodekanas Valdas Jakštas.
Vaistinių augalų žinovai pabrėžia – visur būtinas saikas. Pasisaugoti turėtų alergiški žmonės ar sergantys įvairiomis ligomis.
„Ypatingai lėtinių ligų turintys žmonės jie vartoja įvairius kitus cheminius, sintetinius preparatus, tad būtina specialisto konsultacija apie tų biologiškai aktyvių medžiagų suderinamumą“, – teigia O. Ragažinskienė.
Jos gydomąsias savybes plačiai tyrinėja ir mokslininkai.
„Augalas tirtas įvairiais aspektais. Tokių labai nuodingų medžiagų neaptikta, naudojama ir gyvulių, gyvūnų pašarams“, – sako V. Jakštas.
Kiaulpienių šaknys daugiausia vaistinių savybių turi ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį, tačiau dabar jos puikiai tinka maistui, mat jose gausu angliavandenių, krakmolo ir baltymų.
„Pats kartumas pasižymi tuo, kad yra šaknies odelėje, tai jei ją nuskutus kaip morką, tai to kartumo beveik nelieka. Primena gal net riešutą, o išvirus gali pakeisti net bulvę“, – tikina G. Vaivilavičius.
Išdžiovintos ir paskrudintos kiaulpienių šaknys dar vartojamos kaip kavos pakaitalas. Kiaulpienės turi ir liekninančių savybių, jose gausu vitamino C, E ir A, magnio, geležies, kalio. Iš šviežių kiaulpienių žiedų verdama uogienė, gaminamas „pienių vynas“.
