Tokioje situacijoje, pasak specialistų, svarbu tikslumas, kad gelbėtojai nenukentėtų patys ir spėtų laiku išvaduoti pavojuje atsidūrusius žmones. Ugniagesiai sako, tokios pratybos būtinos, nes nežinia ko galima sulaukti iš kaimyninės šalies diktatoriaus Lukašenkos, grasinančio branduoliniu terorizmu.
Aliarmas IX forte – valant drenažo šulinį aptiktas indas su išbyrėjusiais įtartinais milteliais, ant jo radiologinis ženklas, skelbiantis apie pavojų. O jį radusiam darbininkui sutrinka sveikata. Tai – scenarijus, pagal kurį į pratybas istoriniame objekte sulekia ugniagesiai gelbėtojai.
Ugniagesiai velkasi specialius kostiumus, apsaugančius nuo radiacijos. Užsidėti tokius skafandrus vienam itin sunku. Ir tik tinkamai apsisaugoję, skuba gelbėti nukentėjusiojo. Tenka keliauti ilgais požeminiais tuneliais. O dar sutrinka ir ryšys.
„Ypač apsirengimas šiais cheminiais kostiumais, jų mokėjimas naudotis dozimetrais, paskaičiavimai – jei dingsta ryšys, reikia dėti kartotuvus, žiūrėti kaip ryšys dirba – tai specifiniai dalykai, kuriuos mums reikia atidirbti“, – sako Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Barauskas.
„Šitas statinys, IX forto muziejus išsiskiria tuo, kad statyboje panaudota daug metalo ir daug betono, tai viduje nėra jokio ryšio, nei mobilaus, nei to kur naudojame mes, ugniagesiai“, – priduria Kauno ugniagesių 5 komandos vyr. specialistas Darius Čiužauskas.
Pasak pratybų dalyvių, čia svarbu ne greitis, o tikslumas.
„Jokio skubėjimo čia nereikia, viską reikia daryti pagal planą ir nesumaišyti eigos, kas ką turi veikti… Realybėje labai svarbu, nes kiekvienas netikslus žingsnis gali pražudyti žmones, gyvybes“, – tikina Marijampolės ugniagesių pamainos vadas Mindaugas Matukynas.
Išėję iš galimai radiacijos pilnų patalpų, ugniagesiai keliauja į specialiai įrengtus dušus, kad nuo kostiumų nusiplautų pavojingų dalelių pėdsakus. Ugniagesiai sako, kad tokios pratybos itin svarbios, nes ne tik tenka realybėje reaguoti į panašius įvykius. Pranešimų apie galimą radiaciją vien Kauno ugniagesiai sulaukia iki 10 kartų per metus. O juk šalies pašonėje turime sunkiai prognozuojamą kaimynę Baltarusiją, nerimą kelia ir jos neteisėto vadovo Aleksandro Lukašenkos grasinimai atiduoti teroristams branduolines medžiagas, ir Astravo atominės elektrinės veikla.
Kiekvienas toks objektas kelia grėsmę, patys matot, jis nėra saugus, tai uždaro, tai sustabdo – jis dirba su trikdžiais. Jeigu pradedant nuo kaimyno, tai yra aktualu, mes visi žinom, vyko didelės pratybos, tai mes tam ruošiamės“, – tikina V. Barauskas.
„Yra Astravo elektrinė ir nežinome kas gali įvykti, tai turime ruoštis, kad į tokius įvykius galėtume reaguoti. Lietuvoje yra daug teritorijų, po karo kur išlikę, ir vykdant įvairius darbus statybos gali realiai tekti vykti atlikti tuos darbus, kuriuos ir mokinamės atlikti“, – sako D. Čiužauskas.
Šį kartą pratybose dalyvavo Kauno ir Marijampolės ugniagesių komandos.
