radiacija

Tęsiantis konsultacijoms dėl vietos parinkimo Ignalinos atominės elektrinės radioaktyvių atliekų saugojimo vietų įrengimui Lietuvos savivaldybėse, parlamentaras, socialdemokratas Linas Jonauskas ir Šilalės rajono tarybos narė Lineta Dargienė pabrėžia būtinybę ieškoti galimybių branduolines atliekas saugoti užsienio valstybėse. Pasak L. Jonausko, Lietuvos gyventojai griežtai atsisako gyventi šalia radioktyvių medžiagų kapinynų.

Siunčia žinią gyventojams: gali patikrinti surastus grybus

Zaporožės atominės elektrinės teritorijoje užfiksavus gaisrą, Lietuvoje radiacinis fonas nėra pakitęs, skelbia Radiacinės saugos centras. „Žiniasklaidoje ir socialinėje erdvėje pasirodė pranešimai apie gaisrus Zaporožės atominės elektrinės teritorijoje, kuri yra nutolusi daugiau nei 900 km nuo Lietuvos.

Beveik prieš keturis dešimtmečius Sovietų Sąjungoje įvyko didžiausia branduolinė katastrofa pasaulio istorijoje, kai sprogo ketvirtasis Černobylio atominės elektrinės reaktorius. Dabartinėje Rusijos sostinėje po maskviečių kojomis slypi dar viena potenciali radioaktyvi grėsmė.

Šaltojo karo metais, kai buvo labai populiaru žaisti su branduoline energija, JAV kariuomenė paliko radioaktyvių nuolaužų keliose skirtingose pasaulio vietose. Dauguma radioaktyviųjų atliekų buvo likviduotos.

Šiuolaikinis gyvenimas tapo nebeatsiejamas nuo technologijų. O kartu – ir pasvarstymų, kad įvairūs prietaisai yra žalingi žmogaus sveikatai. Kaip yra iš tikrųjų? Ar kompiuteris skleidžia pavojingą spinduliuotę? Ar saugu miegant prie lovos laikyti įkraunamą mobilųjį telefoną? Ką bendro turi rentgeno nuotrauka ir skrydis lėktuvu? Į šiuos ir kitus klausimus atsakė Nacionalinio vėžio instituto (NVI) specialistai.

Lietuvai į nacionalinę teisę netinkamai perkėlus branduolinės energetikos reguliavimo institucijos Euratomas direktyvą, nustatančią bendrus radiacinės saugos standartus, Europos Komisija (EK) dėl to pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Apie tai Lietuva informuota oficialiai, ji raginama tinkamai perkelti direktyvos nuostatas į šalies įstatymus, pranešė EK.

Rusijai dirbantys propagandistai Lietuvoje bando sukelti lietuvių paniką: skelbia dezinformaciją apie neva radioaktyvų iš Lenkijos čia slenkantį debesį, kuris neva atskrenda iš Ukrainos, sprogus ginklų bazei su radioaktyviomis medžiagomis. Tokią melagingą žinutę publikavo ne kartą rusišką dezinformaciją skelbęs portalas.  „Facebook'e“ šia melagiena dalinasi už šnipinėjimą Rusijai kalėjime sėdinčio Paleckio bendražygiai.

Šalia Lietuvos esanti nesaugi Baltarusijos atominė elektrinė kelia didelę grėsmę, todėl pasiruošti ir žinoti kaip elgtis joje įvykus branduolinei avarijai privalo kiekvienas. Pirmosiomis minutėmis ir valandomis būtent nuo pačių gyventojų veiksmų priklausys jų saugumas.

Jungtinių Tautų branduolinės veiklos priežiūros institucija antradienį pranešė, kad Irano prisodrinto urano atsargos daugiau nei 18 kartų viršijo 2015 metais Teherano ir pasaulio galybių susitarime nustatytą ribą. Remiantis konfidencialia Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ataskaita, su kuria susipažino naujienų agentūra AFP, apskaičiuota, kad vasario 12-ąją visos Irano prisodrinto urano atsargos sudarė 3760,8 kilogramo. 2015-ųjų susitarime nustatyta 202,8 kg riba.

Savaitgalį pasklidus nerimastingai žiniai, kad rusų specialiosios tarnybos galimai ruošia provokacijas skirtinguose Baltarusijos objektuose, įskaitant Astravo atominę elektrinę, svarbu žinoti, ką reikėtų daryti, kur kreiptis ir kaip reaguoti, jei Astravo atominė elektrinė būtų panaudota, kaip hibridinės atakos prieš Lietuvą, objektas.

Skirtingų profesijų darbuotojų skiriasi darbo pobūdis, laikas ir žinoma, atlyginimas. Vis tik kenksmingomis sąlygomis dirbantys Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbuotojai skundžiasi, kad jų alga beveik nedidėja. O 130 eurų mėnesinis priedas, už darbą kenksmingomis sąlygomis, pasak jų, yra gerokai per mažas. Tuo metu elektrinės atstovė siūlo patikrinti atlyginimus kitose įmonėse, anot jos, kitur jie dar mažesni.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) duomenimis, dešimtys radiacijos detektorių aplink Černobylio atominę elektrinę pirmą kartą nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradėjo fiksuoti radiacijos duomenis, rašo „the Guardian“. TATENA teigia, kad radiacijos stebėsenos tinklas šioje teritorijoje nustojo veikti, kai Rusijos pajėgos vasario mėnesį užėmė Černobylio elektrinę. Rusai laikė elektrinę apie penkias savaites, o kovo 31-ąją iš jos pasitraukė.

Ankstesni pranešimai apie didelį kiekį radiacijos gavusius rusų karius, kurie neseniai pasitraukė iš Černobylio AE teritorijos, gali pasitvirtinti. Nauja vaizdinė medžiaga rodo, kad rusai iš tiesų išsikasė apkasus teritorijoje, kurioje po žeme buvo „palaidotos“ radioaktyvios atliekos. Praėjusią savaitę, kovo 31-ąją, Rusijos kariuomenės pajėgos atsitraukė iš Černobylio AE teritorijos, kuri buvo užimta dar pirmosiomis karo dienomis.

Černobylio atominei elektrinei, kurioje 1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, jėgainės apsaugos sistemoms visiškai nutrauktas elektros tiekimas. Lietuvos valstybinės atominės energetikos inspekcijos atstovas sako, kad  Lietuvos gyventojams grėsmės nėra, vėjas pučia į kitą pusę, o informacija tikrinama visą laiką.

Šalies gyventojai nuogąstauja dėl vykstančio karo – nerimą kelia tiek Astravo atominė elektrinė, tiek Černobylis, tiek ir kalbos apie atominių bombų grėsmę. Kaip reikėtų elgtis įvykus katastrofai, pataria šią sritį išmanantys specialistai. Į svarbiausius klausimus atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Klinikinės radiacinės priežiūros skyriaus vedėja, radiacinės saugos ekspertė, radiobiologė doc. dr. Birutė Gricienė. Kalio jodido tabletės.

Rusijai atakavus Zaporižios atominę elektrinę Ukrainoje, Lietuvoje radiacinis fonas nepakitęs, reaktoriai nepažeisti, teigia Radiacinės saugos centras. „Dėl karinių veiksmų Zaporožės atominės elektrinės teritorijoje, radiacinis fonas Lietuvoje nepakitęs, o meteorologinės sąlygos palankios – vėjas pučia nuo Lietuvos“, – penktadienio rytą pranešė Radiacinės saugos centras.

Pirmą karo dieną šokiravo žinia, kad Rusijos karo pajėgos įkėlė koją ir į saugomą Černobylio atominės elektrinės (ČAE) teritoriją. Šiandien Ukraina praneša, kad radiacinis fonas okupuotoje teritorijoje šoktelėjo į viršų. Lietuvos Radiacinės saugos centras tikina, kad kiaurą parą stebi spinduliuotės rodiklius šalyje ir kol kas pokyčių nematyti. Specialistė ramina, kad nelaimės atveju radiacija menkai pasieks Lietuvą – tikrai nesutrikdys žmonių sveikatos, be to, gerti jodo tablečių neprireiks.

Ukrainoje vis dar aktyviai vyksta kariniai veiksmai, o vakar pasiekus žiniai, kad Rusijos pajėgos užėmė Černobylio atominę elektrinę ir dėl karinės technikos judėjimo fiksuojamas padidėjęs radiacinis fonas, žmonės Lietuvoje ėmė baimintis, kad šio įvykio padariniai pasieks ir mūsų šalį. Grupės „Orai ir klimatas Lietuvoje“ administratoriai praneša, kad radiacija Lietuvoje nėra padidėjusi ir kviečia sekti atsakingas institucijas socialiniuose tinkluose, kad gautumėte tikslią informaciją.

Pastaruoju metu vis daugėja entuziastų, kurie važiuoja savo kailiu patirti jausmo, apimančio, vaikštant po žmogaus apleistą, necivilizuotą teritoriją. Viena tokių nuotykių ištroškusių žmonių – lietuvė Klaudija Mackevičiūtė. Mergina jau du kartus lankėsi apleistoje Černobylio zonoje, o greitai ten ketina apsilankyti ir trečiąsyk. „Sakoma, kad normalūs į Černobylį nevažiuoja", – šmaikščiai juokauja panevėžietė.

Kauno ir Marijampolės ugniagesiai treniravosi, kaip gelbėti nukentėjusįjį iš patalpų, kuriose pasklidusi radiacija. Pagal tokį scenarijų surengtos pratybos IX forte. Tokioje situacijoje, pasak specialistų, svarbu tikslumas, kad gelbėtojai nenukentėtų patys ir spėtų laiku išvaduoti pavojuje atsidūrusius žmones. Ugniagesiai sako, tokios pratybos būtinos, nes nežinia ko galima sulaukti iš kaimyninės šalies diktatoriaus Lukašenkos, grasinančio branduoliniu terorizmu.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) per 35-ąsias Černobylio branduolinės katastrofos metines išslaptino dalį jos archyvuose esančių slaptų dokumentų, tarp kurių – pirmoji atominės elektrinės direktoriaus Viktoro Briuchanovo ataskaita apie sprogimą jėgainėje, taip pat dokumentai su jėgainės operatorių pokalbiais avarijos metu.

39-erių metų trijų vaikų mama Kristina – nepaprastai stipri ir mylinti moteris, tačiau šiuo metu jai labai reikalinga pagalba, kurios pati paprašyti nedrįsta. Prieš 4 metus, nėštumo metu, jai buvo nustatytas krūties vėžys – moteris išbandė visus gydytojų siūlytus sprendimus, tačiau nė vienas gydymas iki šiol neprivertė ligos atsitraukti. Vis dėlto dar viena galimybė išgyti yra, tačiau jos kaina šeimai yra sunkiai įkandama.

Vienoje iš Suomijos atominių elektrinių ketvirtadienį įvykus incidentui, dėl kurio automatiškai buvo išjungtas vienas reaktorius, pastato viduje buvo užfiksuotas padidėjęs spinduliuotės lygis, informavo Suomijos radiacinės ir branduolinės saugos valdybos (STUK). Suomijos energetikos įmonė „Teollisuuden Voima“ (TVO) anksčiau pranešė, kad jos valdomos Olkiluoto atominės elektrinės 2-ajame reaktoriuje 12 val. 22 min.

Nustojus gaminti elektrą Astravo atominėje elektrinėje, radiacijos padidėjimo Lietuvoje nenustatyta, pirmadienį pranešė Radiacinės saugos centras. Jo teigimu, Lietuvos radiacijos lygio stebėjimo stotys nefiksuoja padidėjusio gamtinio jonizuojančiosios spinduliuotės fono. „Gyventojams nėra jokio pagrindo nerimauti ar vartoti kalio jodido tabletes“, – tvirtinama pranešime. Radiacinės saugos centras teigia nuolat stebintis matavimus, todėl apie gresiantį pavojų informuotų nedelsiant.

Lukašenkai pareiškus, kad jau mažiau nei po dviejų mėnesių paleis Astravo atominę elektrinę, mūsų šalies ugniagesiai jau ruošiasi žmonių gelbėjimo operacijoms jei atsitiktų katastrofa. Pareigūnai treniruojasi, kaip radiacija užterštose teritorijose ieškos žmonių ir kaip nuo jų kūnų nuplaus radioaktyvias medžiagas. Ugniagesiai jau ruošia ir specialias palapines, kuriose žmonės turės nusiprausti ir pasikeisti drabužius.

Siekdama tinkamai apsaugoti Lietuvos gyventojus nuo galimos branduolinės nelaimės žalingų padarinių, Sveikatos apsaugos ministerija pasirūpino kalio jodido (KI) tablečių atsargomis, kurios padėtų ateityje, jeigu įvyktų avarija Baltarusijos atominėje elektrinėje. Ministerija primena, kad norint užtikrinti tablečių efektyvumą, būtina žinoti, kaip teisingai jas vartoti.

Baltarusiai jau tuoj paleis Astravo atominę elektrinę. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rengiasi atvykti į jos atidarymą, kuris, anot „Rosatomo" vadovo, turi įvykti rugpjūčio pradžioje. Tai reiškia, kad atominis reaktorius Lietuvos pašonėje bus užkurtas jau po trijų savaičių, prieš pat Baltarusijos prezidento rinkimus, kuriuos bet kokia kaina siekia laimėti Aleksandras Lukašenka.

Šiaurės Europą birželio pabaigoje užklojo nežinomos kilmės radiacijos dalelių debesis. Skelbiama, kad jų kiekis neviršija žmogui kenksmingos ribos. Skandinavijos ir Baltijos šalys pareiškė, kad radiacija galėjo nutekėti iš Rusijos atominių elektrinių, tačiau Rusijos energetikos atstovai neigia tokią galimybę. Estija tuo metu paskelbė, kad tai yra nacionalinio saugumo klausimas.

Nežymiai padidėjusi radionuklidų koncentracija, praeitą savaitę užfiksuota šiaurės Europoje, veikiausiai yra susijusi su kuriuo nors atominiu reaktoriumi, penktadienį pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), bet pabrėžė, kad šis incidentas žmonėms jokio pavojaus nesukėlė.

Jungtinių Tautų branduolinių programų priežiūros agentūra pirmadienį nurodė, kad nežymiai padidėjęs radioaktyvumo lygis, užfiksuotas Europos šiaurinėse šalyse, nekelia pavojaus žmonių sveikatai ar aplinkai, bet vis dar neaišku, kas yra jo šaltinis. Suomijos, Norvegijos ir Švedijos radiacinės ir branduolinės saugos tarnybos praeitą savaitę nurodė užfiksavusi nedidelius kiekius radioaktyviųjų izotopų dalyje Suomijos, Skandinavijos pietinėje dalyje ir Arktyje.

Švedijoje veikiančioms stotims praėjusią savaitę užfiksavus Baltijos regione padidėjusią radioaktyviųjų izotopų koncentraciją, stebėtojai Lietuvoje teigia, kad šaliai jokio pavojaus kilę nebuvo. Spinduliuotė buvo apibūdinama kaip padidėjusi, tačiau žmonių sveikatai nepavojinga. Radiacinės saugos centro (RSC) laikinoji direktorė Ramunė Marija Stasiūnaitienė sakė, kad padidėjusią radionuklidų koncentraciją nešęs debesis Lietuvos nepasiekė.

Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacija (CTBTO) penktadienį pranešė, kad Švedijoje veikianti stotis užfiksavo Baltijos jūros regione padidėjusią, tačiau žmonių sveikatai nepavojingą radioaktyviųjų izotopų koncentraciją, ir pridūrė, kad šios taršos šaltinis gali būti koks nors civilinis branduolinis objektas.

Černobylio apylinkėse siaučia didžiausias gaisras regiono istorijoje, apėmęs jau keliasdešimt hektarų. Įtariama, kad jį sukėlė žolę deginęs vyras. Vietiniai panikuoja dėl kylančios radiacijos, tačiau valdžia ramina – pavojinga riba esą neperžengta. Apokaliptiniai vaizdai iš miškingos zonos, besidriekiančios aplink 1986-aisiais sprogusį Černobylio atominės elektrinės reaktorių.

Ukrainos vyriausybės agentūros pirmadienį paneigė vieno pareigūno pranešimą, kad dėl miško gaisro Černobylio zonoje buvo padidėjęs radiacinis fonas. Ugniagesiai vis dar gesina gaisrą, savaitgalį kilusį netoli 1986-aisiais sprogusio ir didžiausią pasaulio branduolinę nelaimę sukėlusio Černobylio reaktoriaus. Sekmadienį Jehoras Firsovas, vadovaujantis Ukrainos ekologinei inspekcijai, socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad radiacijos lygis gaisro centre yra didesnis už normalų.

Miško gaisras negyvenamoje Černobylio zonoje buvo padidinęs radiacijos lygį, sekmadienį paskelbė pareigūnai. Šeštadienį kilęs gaisras buvo apėmęs maždaug 100 ha, sakė Jehoras Firsovas, vadovaujantis Ukrainos ekologinei inspekcijai. Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba nurodė, kad gaisrą gesino 130 ugniagesių ir du lėktuvai. Tarnybos pranešimu, gaisro centre buvo padidėjęs radiacijos lygis.

Nepaisant to, kad mobilus telefonas idealiai telpa į kišenę, specialistai nurodo, kad mobiliuosius telefonus derėtų nešioti rankinėse ar kuprinėse – toliau nuo kūno. Amerikiečių gydytoja Devra Davis tyrė mobiliųjų telefonų radiacijos poveikį ir apie ją nieko gero pasakyti negali, rašo usefulbeautytips.org. Specialistė sako, kad mobiliojo telefono spinduliuotė naudojama medicinoje kepenų vėžiui gydyti.

Žemėje beveik nėra nė vienos vietos, kur egzistuojantys organizmai nesugebėtų išgyventi. Kaip yra sakęs išmintingas žmogus, „gyvenimas randa savo kelią“. Netgi griūvančio Černobylio branduolinio reaktoriaus sienos, vis dar skleidžiančios radiaciją, nusėtos augančiais grybais.

Rusijos šiauriniame Severodvinsko mieste antradienį užfiksuotas spinduliuotės fono padidėjimas buvo nulemtas daviklio gedimo, pranešė vietos civilinės saugos vadovas Valentinas Magomedovas. Anksčiau antradienį socialiniuose tinkluose buvo paskelbta pranešimų, kad iš kurios nors įmonės Severodvinske galimai pasklido radioaktyvių teršalų, todėl gyventojams rekomenduojama neatidaryti langų ir be reikalo neiti į lauką.

Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras nupirko 4 mln. jodo tablečių, skirtų branduolinės avarijos atveju apsaugoti organizmą nuo radioaktyviojo jodo poveikio. Tabletes už 1,3 mln. eurų tieks bendrovė „Armila“. Gruodžio 5 dieną pasirašytoje sutartyje numatyta, jog tabletes bendrovė turės pristatyti ne vėliau kaip per 180 dienų. Įsigyti šių tablečių nuspręsta ruošiantis Astravo atominės elektrinės atidarymui Baltarusijoje.

Pagal nepalankiausią Astravo atominės elektrinės (AE) avarijos scenarijų radioaktyvūs debesys Lietuvos pasienį pasiektų viso labo per valandą, įspėja radiacinės saugos specialistai. Jie atkreipia dėmesį, kaip reikėtų gelbėtis per kelias valandas nuo avarijos pradžios, ir kodėl gyvybiškai svarbu gerti jodo tabletes.

Ketvirtadienio popietę į orą kilo pasieniečių bei kariškių sraigtasparniai. Iš paukščio skrydžio buvo tikrinamas radiacijos lygis pietryčių Lietuvoje. Pagal imituotą avariją Astravo atominėje pavojus mūsų šalies neaplenkė – užteršti Vilniaus ir Švenčionių rajonai. Pagal pratybų scenarijų planuojama evakuoti ir Šalčininkų gyventojus. Pasieniečių aviacijos bazėje leidžiasi sraigtasparnis. Pakilimo take pasirodo apsauginiais kostiumais apsirengę pilotai bei radiacinės saugos specialistai.

Pratybos, kaip elgtis įvykus avarijai Astrave, tęsiasi. Pietryčių Lietuvoje įvyko net 3 rajonų gyventojų evakuacijos mokymai. Imituojant gelbėjimo operaciją, statistais tapo moksleiviai. Paaugliams buvo duodamos ne tik imitacinės jodo tabletės – jie autobusais buvo išvežti į saugias teritorijas, kur jų laukė radiaciją matuojančiais aparatais ginkluoti kariškiai. Magūnų kaimelyje, Švenčionių raj.

Lietuvoje jau 2 dienas vyksta pasiruošimo pratybos, jeigu Astravo atominėje elektrinėje įvyktų branduolinis arba radiologinis incidentas.  Kaip turėtų elgtis Lietuvoje gyvenantys žmonės kilus avarijai, pasakoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento civilinės saugos skyriaus viršininkas Edgaras Geda. Kaip žmonės gali suprasti, kad Astravo atominėje elektrinėje įvyko avarija?  Perspėjimo būdai yra keli.

Jeigu nelaimė Astravo atominėje būtų įvykusi antradienį – nemaža dalis gyventojų apie ją būtų nesužinojusi. Tą atskleidė šįryt sirenų kaukimų ir įspėjamosiomis žinutėmis prasidėjusios pratybos ruošiantis galimai avarijai Astravo jėgainėje. Trumposiomis žinutėmis telefonuose žmonės turėjo būti valstybės informuoti apie galimą nelaimę. Visgi, nemaža dalis gyventojų skundžiasi, jog jokių pranešimų apie tokias pratybas negavo.

Valstybiniame mokslo centre „Vektor“ netoli Novosibirsko įvyko sprogimas, praneša „Svoboda“. Šis mokslinis centras turi vieną iš didžiausių pasaulyje pavojingų virusų kolekciją. Rusijos valdžios atstovų teigimu, penktajame aukšte (viso pastatas turi 6 aukštus) remonto metu sprogo dujų balionas. Vėliau kilusį gaisrą 30 kv. m. plote pavyko likviduoti. Nukentėjo vienas darbuotojas, kuris su antrojo ir trečiojo laipsnio nudegimais buvo pristatytas į ligoninę.

Maskva antradienį pareiškė, kad neprivalo su kitomis šalimis dalytis duomenimis apie radiacijos lygį. Taip šalies Užsienio reikalų ministerija reagavo į pranešimus, kad netrukus po žmonių gyvybių pareikalavusio sprogimo karinių jūrų pajėgų raketų bandymų poligone šiaurinėje Archangelsko srityje buvo išjungtas duomenų siuntimas iš kelių spinduliuotės stebėjimo stočių.

Tragedija, kurios metu žuvo penki rusų karinės pramonės fizikai, ir kuri Rusijos Gynybos ministerijoje yra aiškinama kaip „lokali nelaimė“, tačiau paslapties šydą kiek praskleidė mokslininkai. Fizikų teigimu, Baltojoje jūroje sprogo branduolinis užtaisas. Rusijos žiniasklaidos duomenimis, ten galėjo būti atliekami naujos sparnuotosios raketos, kuria anksčiau gyrėsi V. Putinas, bandymai. Sprogimas jūrų poligone netoli Nionokso kaimo įvyko rugpjūčio 8-ąją.

Daugiau nei prieš trisdešimt metų Sovietų Sąjungoje kilo didelė avarija – įvyko Černobylio atominis sprogimas. Šį įvykį ir šiandien supa daug paslapčių, nežinomų faktų. Daugelio susidomėjimą šia katastrofa vėl atgaivino serialas apie Černobylio ketvirtojo reaktoriaus sprogimą. Serialas tapo tikra sensacija ir sulaukė neįtikėtino dėmesio. Kėdainietis Vasilijus RYSAKOVAS buvo vienas iš daugiau nei aštuoniasdešimt kėdainiečių, 1986 metų birželio 16 d. išvykusių į nelaimės vietą.