„Labai prisimenu patį Rauką kaip jis stovėjo, žmonės kurie stovėjo prie jo… ir prisimenu tą mostą pirštu“, – pasakoja Fruma Kučinskienė.
Piršto mostu tūkstančių žmonių gyvenimą ir mirtį sprendė Saugumo policijos vyresnysis seržantas Helmutas Rauka. Taip tarsi vakar, o išties prieš 80 metų įvykius gete prisimena Fruma Kučinskienė – vienintelė Kaune gyvenanti siaubingos Didžiosios akcijos liudininkė. Jai tą rudenį tebuvo 8–eri.
„Aš atsimenu, kad tėvas aukšto ūgio vis stebėdavo. Ir kai mes priėjome, aš labai gerai prisimenu tą momentą. Tėvelis turėjo darbo pažymėjimą ir su tuo darbo pažymėjimu lyg daugiau vilties, kad papulsi į gerąją pusę… Iš pradžių atskyrė senelius ir brolį į blogąją pusę, bet tėvas gerai kalbėjo vokiškai ir kažką pasakė, ir su pažymėjimu sugebėjo brolį dar įtraukti“, – sako Fruma.
Tėvui tąkart pavyko išgelbėti sūnų, Frumos brolį, deja, grįžę vakare į geto namą, senelių nebesulaukė.
„Mūsų buvo daug, bet ne visi vienoje grupėje, nes buvo paskirstymas pagal darbo brigadas. Visi stovėjome, mes stovėjome su mano mamos tėvais. O vakare gete jau nebuvo senelių nei iš mamos pusės, iš tėvelio“, – kalba moteris.
Tą spalio 28–ąją trisdešimt tūkstančių Kauno geto gyventojų visą dieną buvo skirstomi gestapo karininko rankos mostu, kuris gyvens, o kuris mirs. Tokių akcijų buvo ne viena. Į IX fortą kolonomis žydai buvo varomi pasitikti mirties. Spalio 29 kolonoje ėjo 9200 žydų.
Per šią didžiąją akciją budeliai vienu metu sušaudė daugiausia nekaltų civilių žydų.
„Tai buvo daroma vienu vieninteliu tikslu, kad žydų nebūtų. Žydų, kurie kūrė Kauną, čia gyveno. Tas nusikaltimas buvo inicijuotas nacių, bet dalyvavo ir vietiniai kolaborantai, to nereikia pamiršti, tam senaties termino nėra“, – pasakoja Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Šiandien tą patį 5 kilometrų kelią nuo Demokratų gatvės, kur anuomet naciai vykdė myriop pasmerktų žydų atranką iki pat IX forto, Kauno gatvėmis pėsčiomis įveikė šimtai žmonių. Patys žydai sako, kad tokia eisena žiauriai nužudytų tautiečių pėdomis – simbolinė ir labai reikšminga.
„Jie vedė vaikus už rankų, jie ėjo alkani, pusnuogiai, basi. Jie galvojo, kad eina paskutinį kelią. Labai svarbu, kad mes eisime, nors ir apsirengę ir sotūs, bet mūsų sielos bus ramios, nes jų sielos gali jausti mus“, – sako Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.
Paskutiniuosius metrus iki žuvusiųjų atminimo vietos drauge su eisenos dalyviais ėjo ir Lietuvos prezidentas.
„Prisimename kiekvieną, kurio likimą nulėmė neapykantos ideologija ir blogio rėžimas. Gedime gausios bendruomenės, kuri kūrė mūsų valstybę, bet buvo sunaikinta vos per kelias trumpas kelias istorijos akimirkas“, – kalba Gitanas Nausėda.
Skaičiuojama, kad per holokaustą vien Lietuvoje nužudyti 200 tūkstančių žydų, o iš viso pasaulyje sunaikinti 6 milijonai žydų.