Ji taip kalbėjo ketvirtadienį sostinės Rūdninkų skvere surengtame Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo renginyje „Atminties kelias 1941–2021“.
„Tai, kas įvyko, nėra žydų tautos tragedija, tai visų Lietuvoje gyvenusių ir gyvenančių tautų ir visos valstybės tragedija, žinoma, ir viso pasaulio tragedija, nes pasaulis neteko unikalių spalvų, pasaulis neteko didžiulio potencialo, pasaulis neteko galbūt atradimų ir sprendimų“, – susirinkusiesiems sakė I. Šimonytė.
„Bet svarbiausia buvo net ne tai – svarbiausia buvo, kad metodiškai buvo žudomi žmonės, buvo žudomos jų svajonės, jų talentai, jų santykiai ir visa tai vyko dangstantis absurdiškiausiomis sąmokslo teorijomis ir absurdiškais išvedžiojimais“, – pridūrė ji.
Ji sakė, jog „norisi tikėti, kad tai buvo skaudžiausios praeities valandos, beprotystės metas, kuris neturi nieko bendro su dabartimi“.
Tačiau Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad turime užkirsti kelią neapykantai ir smurto protrūkiams ateityje.
„Visgi, tokios katastrofos gali pasikartoti – smurto protrūkiai, neapykantos kurstymas niekur nedingo. Ir dabar labai dažnai jie remiasi absurdiškomis sąmokslo teorijomis ir absurdiškais išvedžiojimais, todėl mes visi, ypač tie, kurie esame čia ir suprantame, kodėl svarbu čia būti, privalome padaryti viską, kad taip nenutiktų“, – kalbėjo premjerė.
„Kruviniausi įvykiai Lietuvos istorijoje“
Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vadovas Ronaldas Račinskas sako, kad Holokaustas – kruviniausias įvykis Lietuvos istorijoje.
„Tai, kas įvyko prieš 80 metų Lietuvoje Holokausto metu, turbūt yra patys skaudžiausi, kruviniausi įvykiai Lietuvos istorijoje. Jeigu kalbame apie Kauno didžiąją akciją spalio pabaigoje, tai per dieną būdavo nužudoma daugiau nei po 10 tūkst. žmonių – tai yra protu nesuvokiama“, – žurnalistams sakė R. Račinskas.
Jis taip pat sakė, kad „Atminties kelio“ iniciatyva skirta priminti, jog Lietuva Holokausto metu neteko savo bendrapiliečių.
„Holokausto metu Lietuva neteko savo bendrapiliečių, kurie kartu su lietuviais ir kitomis tautomis kūrė čia gyvenimą, laikė Lietuvą savo namais“, – kalbėjo Tarptautinės komisijos direktorius.
„Noriu priminti, kad Holokausto metu netekome fenomenalaus kultūrinio, intelektualinio, politinio ir ekonominio potencialo – galima tik įsivaizduoti, kokia Lietuva būtų šiandien, jeigu ta tragedija nebūtų įvykusi“, – pridūrė jis.
Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas Aleksandras Černovas pabrėžia, kad panašiems dalykams kaip Holokaustas ateityje turi būti užkirstas kelias, todėl jis ragina atpažinti „žmogėdriškas ideologijas“.
„Svarbu, kad tai nepasikartotų niekad. Tai, kas įvyko, yra nepataisoma ir jokiomis jėgomis mes negalime sugrąžinti tų žmonių, kurie buvo nužudyti, nei sustabdyti tų žmonių, kurie žudė. Mes turime galimybę suvokti ir išmokyti mūsų vaikus jausti, kada gimsta žmogėdriškos ideologijos, todėl kad tai gali įvykti ir šiandien“, – žurnalistams sakė A. Černovas.
„Tai nebuvo taip seniai, tai nebuvo Viduramžiai, tai buvo pakankamai civilizuota valstybė – jau važinėjo automobiliai, egzistavo branduolinė fizika. Tie žmonės, kurie gyveno tada, niekuo nesiskiria nuo mūsų“, – teigė jis.
Atminimui – po akmenuką
„Atminties kelio“ organizatoriai pagerbimo renginio dalyvius ragino atsinešti po akmenuką su užrašytu žuvusiojo vardu.
„Viena vertus, tai – sena žydiška tradicija į kapines nešti akmenėlius kaip amžinybės simbolį. Kita vertus, vardai, užrašyti ant akmenėlių yra aukų įasmeninimas. Didžiojoje Lietuvos dalyje vardų nėra, yra tik skaičiai“, – teigė Tarptautinės komisijos vadovas R. Račinskas.
Jis ant plokščio akmenėlio užrašęs Lietuvos savanorio Volfo Kagano vardą.
„Aš kartu su savo sūnumis užrašiau vardą Volfas Kaganas, kuris buvo savanoris, kovojęs už Lietuvos nepriklausomybę, dviejų Vyčio kryžiaus ordinų kavalierius, kuris kartu su kitais 200 tūkst. Lietuvos piliečių žydų tapo Holokausto auka“, – pasakojo R. Račinskas.
„Eidami tuo keliu prisiminkime tuos žmones, parsineškime juos savo širdyse, savo protuose atgal iš tų žudynių vietų, ir bent mūsų širdyse ir protuose tie žmonės atgimsta naujam gyvenimui, nes mes esame viena tauta – Lietuva“, – pridūrė jis.
Šiemet sueina 80 metų nuo žydų genocido Lietuvoje pradžios. Be to, rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Tą dieną 1943 metais likviduotas Vilniaus žydų getas.
Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje nužudyta apie 195 tūkst. žydų.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų.
