Blogiausiu scenarijumi, į karą tiesiogiai įtraukus NATO pajėgas ar Putinui nusprendus skverbtis ir dar gilyn, tai esą gali išvirsti ir į trečiąjį pasaulinį karą. Tiesa, Ukraina esą turi didelių šansų puolimą atremti. O karybos žinovus kiek stebina Kremliaus pasirinkta taktika.
Lietuva nuo karo dabar nutolusi maždaug 500 kilometrų. Toks atstumas skiria mūsų šalies sieną nuo Ukrainos šiaurės vakarų, kur šiandien irgi griaudi sprogimai. Įvertinus tai ir savo narystę NATO, ar šiandien lietuviai gali jaustis saugūs?
„Mes esam saugiausi per savo gyvavimo istoriją. Tačiau pasakyti, kad „miegokite ramiai, nieko rytoj nebus“ – to pasakyti negaliu. Todėl turime šaltai galvoti, gyventi be panikos ir būti pasiruošę kovoti, jei prireiks“, – teigia karybos ekspertas Darius Antanaitis.
„Lietuva yra saugi, reikėtų nekelti panikos. Bet turime suprasti paprastą dalyką – karas prasidėjo ne prieš Ukrainą, karas prasidėjo prieš visus mus, apskritai demokratinį pasaulį. Karas vyksta jau ir mums, tik fronto linija dar pakankamai toli nuo Lietuvos“, – sako analitikas Marius Laurinavičius.
Mūsų šalį saugo NATO, tačiau politologai pastebi, kad dar visai neseniai ir dabartinėje karo teritorijoje galiojo Minsko susitarimai, kuriuos Putinas tiesiog nušlavė. Tad užtikrinti, kad Sovietų Sąjungą atkurti svajojantis agresorius nesugalvos išbandyti ir NATO sienų tvirtumo, politologai nebedrįsta.
„Kai kalbėjom apie Krymą – „ne, neįmanoma“. Dabar irgi kalbėjom, kad plataus masto operacija tikriausiai neįmanoma. Tai sakyti, kad negali būti, būtų mažų mažiausiai neatsargu“, – kalba politologas Vytis Jurkonis.
Blogiausiu atveju Kremliaus agresija esą gali išvirsti net į pasaulinį karą. Jei Ukraina dabar nesulauktų užtektinai Vakarų pagalbos ginkluote ir neatsilaikytų, Putinui išaugtų apetitas apžioti ir Pietų Kaukazą ar toliau šantažuoti NATO. Dabar Putino tikslas – turėti sausumos kelią į okupuotą Krymą ir visiškai parklupdyti Ukrainą.
„Sunaikinti Ukrainos valstybę. Tai, kas vadinama „denacifikacija“, yra visiškas sunaikinimas valstybės, valstybinės valdžios sunaikinimas. Jie taikosi į visą Ukrainą, netgi daugiau nei kas nors įsivaizdavo, tie puolimai Vakarų Ukrainoj, ko turbūt mažiausiai buvo galima tikėtis“, – sako M. Laurinavičius.
„Bombos, kariniai daliniai, tankai yra ta kalba, kurią jie galvoja suprantą geriau, kur jie jaučiasi užtikrinčiau ir tiki, kad Vakarai tokios grėsmės akivaizdoje atsitrauks“, – komentuoja V. Jurkonis.
Pasak Rytų Europos studijų centro vadovo Lino Kojalos, ko tikrai dabar Baltijos šalims nepagailės režimas – tai dezinformacijos srauto.
„Kad gali būti įvairaus pobūdžio provokacijos, hibridinės atakos, kibernetinės atakos, akivaizdu. Dabar labai svarbu nepralaimėti ir informacinės kovos“, – sako politologas Linas Kojala.
O Ukrainai gyvybiškai svarbu atremti tiesiogines atakas.
„Ukraina turi didesnius šansus. Ukrainiečiai yra pajėgūs ir adekvačiai parengti atremti Rusijos puolimą. Dar daugiau – ne tik atremti, bet ir pereiti į kontrataką, tiesa, reikia laiko ir resursų ir čia labai svarbus Vakarų indėlis“, – teigia D. Antanaitis.
Pasak Dariaus Antanaičio, svarbiausia Ukrainai dabar oro gynybos sistemos, prieštankinė gynyba. Karybos žinovą kiek stebina Kremliaus taktika, kuri galimai atskleidžia ir silpnąsias rusų vietas. Čečėnijoje, Sakartvele rusų atakos prasidėdavo staigiu didelio masto bombardavimu, o dabar jie labiau slenka sausuma.
„Ar tai dėl to, kad rusai neturi resursų, ar dėl to, kad bijo ukrainiečių oro gynybos, pasakyti sunku, tačiau šitas karas kitoks“, – tikina D. Antanaitis.
O dviejų šimtų tūkstančių karių visai Ukrainos teritorijai okupuoti, anot Antanaičio, nepakaktų.
„Kai 2014 m. Rusija įsiveržė į Ukrainą, lūkestis buvo, kad rusakalbiai vietos gyventojai, ypač rytinėje dalyje, sutiks Rusiją išskėstomis rankomis. Bet taip nebuvo. Vadinasi, kuo giliau Kremlius žengs, tuo pasipriešinimas bus didesnis ir iš plačiosios visuomenės“, – sako L. Kojala.
„Ką mes matom – aprūpinimas pakankamai menkas, dideli atstumai Ukrainoje tikrai nepadės logistiniam aprūpinimui, Ukrainos pasipriešinimas okupuotose teritorijose taip pat nepadės rusams gauti pakankamai resursų“, – kalba D. Antanaitis.
Visgi analitikai mano, kad Rusijos veiksmai artimiausiomis dienomis dar suaktyvės, o karas Ukrainos teritorijoje gali užsitęsti ilgai.
