Nelegalūs migrantai iš Baltarusios į Lietuvą Ignalinos rajone pateko šį rytą. Sulaikytos 3 migrantų grupės, iš viso 32 žmonės. Nors visi be dokumentų, bet prisistatė irakiečiais.
Į migrantų centrą Pabradėje naujiems atlykėliams nebetelpant, naktį sugauti nelegalūs migrantai turėtų keliauti į pasieniečių bendrabutį. Tačiau ten tik 60 vietų, tad pusė bendrabučio užsipildys vos per vieną parą.
Išaugus migrantų iš Baltarusios srautams, išaugo ir darbo krūviai sieną saugantiems pasieniečiams. 14-os valandų pamaina ir maždaug 2 kilometrų pasienio ruožas, po kurį patruliuojama pėsčiomis – taip atrodo šių dviejų pasieniečių tarnyba, saugant Lietuvos ir Europos sąjungos sieną su Baltarusia vadinamojoje Dieveniškių kilpoje. Jie – pirmoji sienos apsaugos linija, kuri arčiausiai kaimyninės šalies. Tačiau jų užnugaris saugomas.
G. Žagunio užkardos vadas Žydrūnas Vaikasas teigia: „Yra slapukas, mūsų slapukas, o kitas patrulis eina, patruliuoja. Akivaizdžiai patruliuoja, kaip prevencinis. Tie, kurie sėdi kitoje pusėje, žvalgo, tai liečia ir kontrabandą tas pats, jie mato, kad praėjo, akivaizdu, kad nieko nėra, ir jie, sakykime, užsiima savo veikom, ir tada kaip tik ant slapuko užsirauna.“
Dieviniškių kilpoje saugoma 112 kilometrų Lietuvos sienos ir tik pustrečio kilometro driekiasi per pelkes, kur niekas nedrįsta įžengti. Likusį ruožą šiomis dienomis saugo maždaug 30 pareigūnų vienu metu, visą parą. Pajėgos šiuo metu pasienyje išaugusios trigubai.
Patruliai Dieveniškių miestelyje pastebi jaunuolių būrelį. Čia patikrinamos jaunimo tapatybės, įvertinama ar derėtų apieškoti automobilius, dėl galimos kontrabandos. Vietiniai dėl to nelabai patenkinti.
Patikra ilgai netrunka, kelis dešimtmečius dirbantys pasieniečiai vietinius atpažįsta. Žino ir kas dėl kokių problemų jiems buvo įkliuvęs anksčiau. Pasieniečiai sako, kad nėra būtina išstatyti pareigūnus per visą pasienį itin tankiai – net jei pirmuosius ženklus apie nelegalų perėjimą pasieniečiai išvystų po valandos kitos, nuo sienos kirtimo fakto, pėstute migrantai toli nueiti nespėtų.
Užkardos vadas, nors įprastai nepatruliuoja, tačiau šią naktį daro išimtį.
„Mūsų tikslas šiuo metu nepastebimiems, sakykime taip, nueiti į ypač rizikingą vietą, kur ką tik buvo patrulis, bet taktiniais sumetimais jis traukiasi ir mes turėtume užeiti, jeigu šiuo metu yra iš tos pusės kažkas stebi ir laukia kol tas patrulis pasišalins, tai mūsų tikslas, jeigu jie eitų, mes pastebėtume“, – sako G. Žagunio užkardos vadas Žydrūnas Vaikasas.
Nors šiame pasienio ruože ir yra nemažai vaizdo stebėjimo kamerų su infraraudonaisiais spinduliais, tačiau jos vis dar nėra pilnai integruotos į bendrą stebėjimo sistemą, tad čia patruliuodami pasieniečiai naudojasi termovizoriais. Tačiau naktį patrulius gali suklaidinti ir įšilę ženklai, akmenys, medžiai.
„Paskutinė grupė būtent perėjo nuo čia kažkur 50 metrų, tada ėjo va čia, kaip mes stovime ir čia pamiške nuėjo. Šeši žmonės buvo, Irako piliečiai“, – sako Ž. Vaikasas.
Pasienietis Denisas Volyncev teigia: „Dar praeitų metų pabaigoje aš nelabai įsivaizdavau, kad mes čia pagrindinį akcentą darysime migrantų gaudymo.“
Valstybės sieną saugoti padeda ir vietos gyventojai.
„Skambina, pamato grupę, mato, kad nevietiniai, paskambina, mes reaguojame, kaip taisyklė sulaikome“, – sako D. Volyncev.
Šis rizikingasis ruožas penktadienio naktį švarus – nei migrantų, nei baltarusių pasieniečių nėra, tad keliaujama patikrinti kitame ruože patruliuojančių pareigūnų.
Bet pasieniečiai nusprendžia į orą pakelti droną su termovizine kamera – ji fiksuoja šilumą, tad žmonės nepasislėps net ir tamsiame bei tankiame miške. Aukštai pakilusio drono negirdėti, tad gera termovizinė kamera leidžia apžiūrėti didelį plotą apie tai nė neįtariant tiems, kurie gali slėptis nuo pareigūnų.
„Politinė valia Vyriausybėje atsiradusi, finansai rasti ir šių metų pabaigoje galėsime sakyti, kad daugiau nei 50, gal net 60 procentų pasienio su Baltarusija bus stebima moderniausiomis technologijomis“, – sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Vidaus reikalų ministerija prašo sienos su Baltarusija apsaugai papildomai numatyti 11,5 mln. eurų. Dar 2,8 mln. eurų prašo padengti pasieniečių darbo užmokesčiui ir kitoms papildomoms išlaidoms, susidariusioms dėl plūstančių neteisėtų migrantų.
Pasieniečiai sako, kad net ir įdiegus modernias technologijas, pareigūnų reikės tiek, kiek jų reikia šiai dienai – stebėjimo sistemos tik fiksuoja pažeidimus, tačiau į juos reaguoti tenka žmonėms. Ir nors pastarąją savaitę nelegalų srautas per Dieviniškes nuslūgo ir jau 4-ą dieną čia neateina jos migrantas, pareigūnai kol kas vengia atsipalaiduoti – baiminasi, kad tai gali būti tik tyla prieš audrą.
