Naujausiais duomenimis, URC patalpos Pabradėje yra beveik užpildytos. Nors situacija išlieka nepastovi – dalis migrantų atvyksta, dalis pasišalina patys arba yra deportuojami – Lietuvai svarbu pasirengti apgyvendinti didesnį srautą užsieniečių.
Pabradėje – palapinių miestelis migrantams
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad su kariuomene jau sutarta, jog valdant iš Baltarusijos pastaraisiais mėnesiais plūstelėjusius migrantų srautus, bus įrengiamas palapinių miestelis, jis talpintų apie 300 žmonių.
„Jau numatyta vieta – Pabradė, tam yra ruošiamasi (...). Tai turėtų atsirasti artimiausiu metu“, – žurnalistams tvirtino ministrė.
Anot jos, krizei užsitęsus iki šaltojo metų laiko, kalbamasi su keliomis savivaldybėmis dėl jų įsitraukimo į pagalbą. A. Bilotaitė teigia antradienį aptarusi šį klausimą ir europiniu lygiu, su Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrais.
„Buvo iškelti šie klausimai, susiję su nauja neteisėtos migracijos kryptimi. Tiek iš pačios komisarės, tiek iš visų Europos Sąjungos valstybių gavome patikinimą, kad tai – ne tik Lietuvos, o ir visos Europos Sąjungos problema. Vyko pokalbiai ir su Europos Sąjungos Prieglobsčio ir paramos agentūra, kuri suteiks mums pagalbą – ekspertinę ir visokią kitokią“, – sakė A. Bilotaitė.
„Turime ir A, ir B, ir C planus, esame pasiruošę ir stebime situaciją“, – pridūrė ji.
Nelegalių migrantų situacija keičiasi kasdien
Pabradės užsieniečių registracijos centro (URC) viršininkas Aleksandras Kislovas pranešė naujausius duomenis apie neteisėtų atvykėlių situaciją šalyje.
Šiuo metu Pabradės URC apgyvendinti 164 užsieniečiai. Didžiausia dalis jų – vyrai, iš viso tarp atvykėlių yra 41 vaikas.
„Kalbant apie TOP 5 šalių atstovus, kurie apgyvendinti centre, turime 56 Irako piliečius, 25 Rusijos Federacijos piliečius, 24 Irano piliečius, 23 Sirijos piliečius ir 15 Baltarusijos Respublikos piliečių“, – dėstė A. Kislovas.
Pabradės URC viršininko teigimu, centro užimtumą rodo apgyvendintų asmenų skaičius: „Centras beveik yra užpildytas.“
Tačiau, pasak A. Kislovo, situacija yra nepastovi ir keičiasi kasdien. „Kažkas iš užsieniečių atvyksta, kažkas yra perkeliamas į kitas apgyvendinimo vietas: į Ruklos pabėgėlių paramos centrą, Jiezno paramos centrą“, – komentavo pareigūnas.
Kai kurie užsieniečiai patys savavališkai pasišalina iš apgyvendinimo vietos, o kai kurie yra išsiunčiami. „Šiandien po pietų įvyko vieno Irako piliečio išsiuntimas į jo kilmės šalį“, – davė pavyzdį A. Kislovas.
URC vadovas paaiškino, kaip vyko nelegalaus migranto deportacija: „Užsienietis <...> buvo prieglobsčio prašytojas. Jo prieglobsčio prašytojo procedūra buvo baigta, buvo priimtas sprendimas nesuteikti (prieglobsčio – aut. past.) ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į jo kilmės šalį.“
Kadangi užsienio pilietis tokio sprendimo neapskundė, sprendimui įsigaliojus, buvo deportuotas į kilmės šalį lėktuvu, nes turėjo pasą.
Sienų apsaugai – 37 mln. eurų
Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė patvirtino, kad Vyriausybė tikslinant šių metų biudžetą svarsto skirti apie 11 mln. eurų valstybės sienos stebėjimo sistemoms įdiegti dar šiemet.
„Mūsų planas yra kažkur per metus padengti visą sieną su Baltarusija, tai bus daroma etapiškai, dabar bus pirmasis etapas, kuriam bus skirta apie 11 mln. eurų, kitų metų biudžete, matyt, reikės skirti ir kitą dalį, t.y. apie 26 mln. eurų“, – tvirtino vidaus reikalų ministrė.
Pasak ministrės, šiuo metu derinamas veiksmų planas su Europos Komisija, įskaitant ir tai, jog dalis sienų su Baltarusija apsaugai reikiamo finansavimo būtų skiriama iš ES lėšų.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos jau bandė neteisėtai patekti beveik 300 migrantų, dauguma jų – Irako piliečiai. Tai yra pusketvirto karto daugiau nei per visus 2020 metus.
Lietuvos atsakomybė nedingsta migrantams perėjus į Europą
Premjerė Ingrida Šimonytė pripažįsta problemą, jog į Lietuvą patekę migrantai iš trečiųjų šalių vėliau išvyksta į kitas Europos valstybes. Ji tvirtina, kad esant tokiai situacijai Lietuvos atsakomybė „niekur nedingsta“.
„Žinoma, kad tai bėda. Todėl, kad bet kurioje kitoje valstybėje tuos žmones sulaikius, jie puikiausiai gali būti grąžinti į Lietuvą, nes iš Lietuvos jie toliau keliavo į Europos Sąjungą. Mums įsivaizduoti, kad tokiu būdu mes galime atsikratyti galvos skausmu, tiesiog stovėti ir žiūrėti, kaip visi pabėga, yra netinkama, todėl, kad Lietuvos našta ir atsakomybė niekur nedingsta“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.
Pasak Vyriausybės vadovės, Lietuva bendradarbiauja su kitomis valstybėmis siekiant stabdyti tolesnę migraciją į Vakarų Europą. I. Šimonytė tvirtino, kad migrantų keliai yra „daugiau ar mažiau žinomi ar nuspėjami“, nes jie sulaikomi be dokumentų, o dokumentai „organizuotai būna nusiunčiami ten, kur tikimasi, kad tie žmonės turėtų atsidurti“.
Ji pripažįsta, kad migrantams kertant Lietuvos sieną iš Baltarusijos, Lietuvos vaidmuo šiame kelyje yra itin svarbus, kadangi tai yra pirmasis jų atvykimo taškas per išorinę ES sieną. Nepaisant to, anot premjerės, problema ir jos sprendimu „stengiamės dalintis ir su kolegomis Europoje“.
Gegužės pabaigoje Baltarusijos parlamente Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad po tarptautinės reakcijos į priverstinį keleivinio lėktuvo nutupdymą Minske Baltarusija nebestabdys migrantų. Ministrė A. Bilotaitė anksčiau teigė, kad procese gali dalyvauti baltarusių pareigūnai ir tai yra sąmoninga Minsko režimo politika prieš Lietuvą.
