Specialistai pataria, ir kada geriau sėti grūdines ar aliejines kultūras, kad jos kuo mažiau nukentėtų ir būtų atsparesnės ligoms ir gamtos išbandymams.
Žemdirbiai sako, kad klimato kaitos padarinius jie jaučia jau keletą metų. Ypač padaugėjo ekstremalių gamtos reiškinių: pavasarinės šalnos, liūtys, audros, sausra ar netikėtai užklupusi kruša iš derliaus kartais palieka tik prisiminimus.
„Išgulimas pagrindinis kriterijus, kuris išguldo juos paskui sunku nukult, sudygsta grūdai varpose – daug tų rizikų, ledai ant galo ateina. Kviečiams jie visada pavojingi yra, bet mažiau pavojingi nei rapsams žieminiam, ar pupom, žirniam – tai gali padaryt net 100 proc. nuostolio“, – sako ūkininkas iš Marijampolės Sigutis Jundulas.
Kad kruša pati pavojingiausia, antrina ir rapsus 14 metų auginantis ūkininkas Zelba, jis yra netekęs kone viso derliaus.
„70 procentų krušos paveiktas ir netekom derliaus. Tai visa laimė, kad buvo draustas, tai ta žala finansinė nebuvo stipri, o šiaip derliaus kūlėm beveik toną, kai potencialas buvo arti keturių tonų“, – teigia ūkininkas iš Šiaulių rajono Tautvydas Zelba.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro specialistai Kėdainių pašonėje plytinčiuose eksperimentiniuose laukuose imituoja krušą įvairiose rapsų brendimo fazėse ir sako, kad jie labai gajūs augalai – pažeisti sugeba ataugti, tik derlių subrandina menkesnį.
„Jei kruša pažeidžia ankstyvuose tarpsniuose, kai rapsai dar tik ruošiasi žydėti, kai žiedynai jau matosi, bet dar neišsiskleidę žiedai. Tai rapsų derlius sumažėjo panašiai 38–40 procentų, visiškai nukirtus augalus, tai, kaip matot, šie augalai sugeba regeneruotis“, – teigia centro mokslo darbuotoja Ona Auškalnienė.
Pavojingiausia kruša – bebaigiant nokti. Tad ūkininkai su baime stebi šiųmetes orų prognozes, ar spės nuimti rapsų derlių, ar kruša viską „iškuls“. Draudikai sako, kad kasmet dėl gamtos kataklizmų ūkininkams išmoka milijonus.
„Pernai išmokėjome daugiau kaip 9 milijonus eurų, ir pagrindinės rizikos buvo javų išgulimus, kuris padarė milžiniškus nuostolius. Skirtingi metai – skirtingos rizikos, šiais metais jau esam išmokėję daugiau kaip milijoną eurų dėl tų ankstyvų žalų, taip pat iššalimo atvejų“, – kalba Martynas Rusteika.
Dėl klimato kaitos labiau veši ir piktžolės, rapsų ar javų pasėlius dažniau puola ir ligos, ir kenkėjai, ypač kai daug ir gausiai lyja.
„Žieminiuose kviečiuose iš pagrindinių ligų būtų miltligė, kviečių dryžligę, ir kenkėjų šiemet buvo fiksuota amarų, lemų pažeidimai. O žieminiuose rapsuose daug visokių ligų, bet pati žalingiausia – sklerotinis puvinys“, – aiškina centro direktoriaus pavaduotojas Antanas Ronis.
Ūkininkai sako, grūdines kultūras nuo žalojančių gamtos reiškinių bando apsaugoti ir rinkdamiesi veisles ar taikydami įvairius trešimo ir purškimo būdus – tik ne visada tai palanku.
„Galime mes papurkšt nuo išgulimo chemikalais, bet tada bus netvarus ūkininkavimas, bus chemizuotas ūkis, turim ir privalom tręšimą išbalansuot, netręšt vien azotinėm trąšom, fosforo kalio santykis su azotu turi būt tinkamas, tada mažesnė tikimybė, kad išguls“, – tikina S. Jundulas.
Mokslininkai stebėdami klimato kaitą ir įtaką pasėliams taip pat dalija patarimus, kaip planuoti sėją, kad kuo gausesnis derliaus būtų. Štai žieminius rapsus į dirvą pataria berti kuo anksčiau.
„Rapsus mes privalome iki rugsėjo 1-os būtinai pasėti, kad augalas spėtų suformuoti reikiamus parametrus žiemojimui“, – sako O. Auškalnienė.
Žieminių kviečių sėją, sako, geriau vėlinti, kad neperaugtų, lengviau žiemotų ir vėliau neišgultų, mažiau ir piktžolių būtų. O štai pavasarį itin anksti su vasarinėmis grūdinėmis kultūromis skubančius į laukus – stabdo.
„Vasarinius augalus sėjam tada kai pradžiūsta dirvos, vėlinti nereikia, bet ir per anksti važiuoti negalima – nes turime saugoti mūsų dirvožemį“, – tęsia ji.
Beje, dėl klimato kaitos meteorologiniai reiškiniai tampa labai lokalūs: vieną lauką skandina liūtis ar kapoja kruša, o už keliolikos kilometrų – neiškrenta nė lašo lietaus. Tad planuojama diegti meteorologinių stotelių tinklą, kurios pagelbėtų ūkininkams – kelių kilometrų spinduliu matuotų vėjo greitį, oro bei dirvos paviršiaus temperatūrą, kritulių kiekį.
„Šita stotelė svarbi todėl, kad jie galėtų ūkio darbus atlikti čia ir dabar, žinotų, kokios yra klimatinės sąlygos, kada galima purkšti, tręšti ir žinotų, kad po valandos ar dviejų neateis lietus ir jo tas ūkio darbas bus veltui“, – aiškina pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.
Deja, nuo krušos nėra jokios apsaugos, belieka kliautis, kad žalą padengs draudimas. Specialistai sako, kad norint išvengti didelių nuostolių, svarbu turėti ir kelias ūkininkavimo sritis, kurios kompensuotų viena kitą.
