Istorinis momentas Briuselyje – po 75-erių metų karinio neutraliteto Suomijos atstovas NATO generaliniam sekretoriui Jensui Soltenbergui įteikia paraišką dėl stojimo į aljansą. Tokią pačią paraišką įteikia ir du šimtmečius neutralia buvusios Švedijos atstovas.
„Nuoširdžiai sveikinu Suomiją ir Švediją pateikus prašymus prisijungti prie NATO. Jūs esate artimiausi mūsų partneriai, o jūsų narystė aljanse padidintų bendrą mūsų saugumą. Tai – istorinis žingsnis“, – teigia NATO generalinis sekretorius Jens Stoltenbergas.
Skandinavijos šalys dėl savo saugumo ėmė rūpintis Rusijai užpuolus Ukrainą – iki karo pradžios stojimui į NATO pritarė vos 28 procentai suomių ir 6 procentai švedų. Dabar už stojimą į NATO pasisako 76 procentai suomių ir 57 procentai švedų. NATO narės tikisi, kad skandinavų stojimo į aljansą procesas bus sklandus ir jis prasidės per artimiausias kelias savaites.
Tačiau abejonių vis dar kelia Turkija, kuri kol kas griežtai pasisako prieš šių šalių prisijungimą prie aljanso. Šiandien šalies prezidentas darkart pabrėžė, kad skandinavų narystei aljanse nepritars – ir viskas esą dėl to, kad jos remia kurdus, kuriuos Turkija laiko teroristine grupuote.
„Prašėme grąžinti 30 teroristų, švedai pasakė ne. Jūs negrąžinate mums teroristų, tačiau mūsų prašote narystės aljanse? NATO – saugumo organizacija, todėl mes negalime pasakyti taip, kai iš aljanso atimamas saugumas“, – teigia Turkijos prezidentas Recep Tayyip Erdogan.
Tad Jungtinės Valstijos ieško būdų, kaip su Turkija susitarti. Anot kai kurių ekspertų, gali būti, kad turkai bandys iš sąjungininkų sau išsiderėti nuolaidų. Šiandien Jungtinių Valstijų sekretorius Antonis Blinkenas Niujorke susitiks su Turkijos užsienio reikalų ministre ir esą bandys išsiaiškinti Ankaros poziciją. Vis tik Jungtinių Valstijų atstovai, atrodo, nusiteikę turkus palenkti savo pusėn.
„Ne man kalbėti už Turkijos vyriausybę ar apibūdinti jų poziciją, tačiau galiu apibendrinti, ką išgirdome NATO ministrų posėdžiu metu, dvišaliuose ir daugiašaliuose pokalbiuose. Yra tvirtas sutarimas – mes norime Suomijos ir Švedijos NATO, jei jos nuspręs prisijungti. Esame įsitikinę, kad pavyks išlaikyti šį sutarimą“, – sako Valstybės departamento atstovas Ned Price.
Šalių narystei turi pritarti visos 30 aljanso narių. Ratifikavimo procesas visų šalių parlamentuose gali užtrukti nuo keturių iki dvylikos mėnesių.
