Apie tai, kad Lietuva pasiruošusi priimti daugiau amerikiečių karių prabyla ir premjerė Ingrida Šimonytė. Tiesa, tokiais pažadais gynybos sekretorius nesišvaisto. Bet, pasak Austino, jei prireiks – sprendimai bus – Jungtinės Valstijos yra pasirengusios atsiųsti tūkstančius karių.
Pasauliui stovint ant karo slenksčio Vilniuje vieši Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas. Aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos iškilmingai jį pasitinka krašto apsaugos ministrą pavaduojantis Gabrielius Landsbergis. Tvyrant įtampai dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Jungtinių Valstijų sekretorius reiškia paramą NATO sąjungininkėms. Austinas patikina, kad bet kokia ataka prieš Lietuvą yra ataka prieš visas sąjungininkes.
„Noriu, kad visi Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje žinotų ir noriu, kad Kremlius ir Prezidentas Putinas žinotų, kad JAV palaiko savo sąjungininkus. Mes savo įsipareigojimus sąjungininkams ir NATO vertiname labai rimtai“, – teigia JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.
Prie Ukrainos sienų Rusija jau sutelkė apie 150 tūkstančių karių. Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius pareiškė, kad Putinas yra pasiruošęs smogti Ukrainai, o užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šią situaciją pavadino beprecedente. Tiesa, anot Jungtinių Valstijų gynybos sekretoriaus, Rusijai kelias deryboms dar yra atviras.
O krašto apsaugos ministrą pavaduojantis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad vieta prie diplomatijos stalo turi būti palikta tik tiems, kurie nori prie jo sėstis.
„Tačiau jeigu kėdė prie šio stalo liks tuščia turime labai aiškiai pasakyti, kad esame pasiruošę gintis ir būti apginti“, – sako G. Landsbergis.
Tiesa, kiek tokios derybos yra realios atsakyti sunku, mat Rusija reikalauja, kad NATO nustotų plėstis į Rytus ir nutrauktų savo veiklą Rytų Europoje. O Lietuva siekia ne tik daugiau amerikiečių karių ir technikos šalyje, bet ir nepertraukiamo jų buvimo. Su gynybos sekretoriumi susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė prašymą dėl nuolatinio rotacinio bataliono mūsų šalyje. Prezidentas Jungtines Amerikos Valstijas pavadino strategine Lietuvos sąjungininke saugumo ir gynybos srityje.
„Šiuo metu mes stovime ant karo slenksčio Europoje. Ir mes turime savo sąjungininkus – Jungtines Valstijas. Mūsų vienybė ir įsipareigojimai ginti vieniems kitus yra didžiausia stiprybė, kurią mes turime“, – tikina G. Nausėda.
Prezidentui dėl nuolatinių amerikiečių karių Lietuvoje antrina ir premjerė Ingrida Šimonytė. Tiesa, perklausta, ar pats Austinas po susitikimo pažadėjo sustiprinti amerikiečių karių buvimą Lietuvoje, premjerė atsakė lakoniškai.
„Tokie pažadai taip paprastai nėra dalinami. Galiu pasakyti, kad mes esame tikrai pasirengę būti priimančia šalimi dar didesniu mastu, negu esame dabar“, – kalba I. Šimonytė.
Su aukščiausiais šalies vadovais susitikęs Jungtinių Valstijų sekretorius pabrėžė absoliutų JAV įsipareigojimą penktajam NATO straipsniui ir pavadino jį tvirtu kaip plienu. Tiesa, šiandien sprendimų siųsti amerikiečių karius į Lietuvą iš Austino lūpų neišgirdo nei Lietuvos, nei Jungtinių Valstijų žiniasklaida.
„Nesiruošiu jokių įsipareigojimų kol kas paskelbti. Tačiau mes aktyviai vertinsime situaciją, tarsimės ir konsultuosimės su sąjungininkais.Pasak Austino, jei prireiks Jungtinės Valstijos yra pasirengusios atsiųsti tūkstančius karių“, – teigia L. Austinas.
Dalis Rusijos karių šiuo metu dislokuota Baltarusijoje, o tai kelia papildomų įtampų prie rytinių NATO sienų. Vašingtono duomenimis, Rusija yra dislokavusi maždaug 30 tūkst. karių kaimyninėje Baltarusijoje per pratybas, turinčias trukti iki sekmadienio.
