Ukrainiečiai žūsta ir kenčia, bet eilinių rusų panašu, kad tai nelabai jaudina. Na, bent jau didžiosios masės. Jie ir toliau keliauja į kitas šalis atostogauti ir ilsėtis. Tiesa, dažnai ir savu stiliumi – su tokiu kiekiu alkoholio, kad oro uoste net nebepastovi ant kojų.
Europoje vis garsiau pradėjus kalbėti, kad reikia neįsileisti rusų turistų, kol jų šalies kariai žudo ukrainiečius, Vilniuje sutikta turistė rusė kalba atsargiai:
„Uždarytos sienos visada blogai. Manau, kad žmonės turi būti atviri vienas kitam: mokėti daug kalbų, bendrauti, kultūra, politika. Tiksliau, kultūra.“
Kitų šalių turistai Vilniuje vienos nuomonės neturi:
„Labai gera idėja. Labai gera idėja. Turėjome tą padaryti dar kovą. Tai geriausia idėja.“
„Ne visi rusai yra už karą, o galbūt net ir naudinga, jei jie čia atvyksta ir pamato kitą požiūrį. Galbūt jie jį parsiveža namo ir pakeičia savo nuomones.“
„Aš manau, kad mes visi turėtume gyventi be sienų, ir kad rusai būtų laukiami Europoje, o mes laukiami Rusijoje. O karas turėtų pasibaigti kuo greičiau.“
„Jeigu žiaurūs žmonės lenda, geriau juos atstumti, neįsileisti. — Visi vienodi, manot? — Ne, nevienodi, tikrai, bet mes negalime išdiferencijuoti.“
„Putinas į Afriką nuskrido. Afrikoje gerai atostogauti. Ten yra daug didelių gyvūnų. Jie darys safarį ir bėgios paskui begemotus. Bus gerai.“
„Kur dabar tie rusai važiuos atostogauti? Į Afriką? — Oi ne, į Sibirą, kur trėmė tremtinius, gali ten važiuoti, prie Baltosios jūros, pas baltas meškas, vietos Sibire jiems visiems užteks.“
Užsienio reikalų ministerija dar pirmą karo dieną pranešė neduosianti turistinių vizų rusams. Bet jie vis tiek plūsta į mūsų šalį. Vien šiemet rusai įvažiavo daugiau nei 300 tūkstančių kartų. Tokius duomenis skelbia pasieniečiai. Kyla klausimas, su kokiomis vizomis rusai įvažiavo į mūsų šalį, kiek iš jų keliavo tranzitu į Kaliningradą, o kiek turistauti Europoje. Kiek iš jų palaiko karą, o kiek yra nusiteikę prieš Putiną. Užsienio reikalų ministerija platina tik lakonišką atsakymą raštu. Ir tik apie naujai išduodamas vizas:
„Pažymime, kad gaunantys šias vizas dažniausiai yra bėgantys nuo valdančiųjų režimų persekiojimo asmenys, taip pat ir kiti asmenys, kurių asmeninį saugumą būtina užtikrinti visomis priemonėmis.“
Kiek išdavė tokių humanitarinių vizų – ministerija nesako. Kaip ir nesako, kiek rusų turi anksčiau išduotas ir vis dar galiojančias vizas. Nesako ir ar jas paskelbs negaliojančiomis, kaip tą paskelbė darysiantys estai. Nors tą daryti ragina jau ir Landsbergio partiečiai.
„Žmonės, kurie gali sau leisti išvažiuoti į Vakarus, Rusijoje tai nėra opozicijos atstovai, kurie kalinami, nėra politiniai pabėgėliai, kurie jau išbėgę iš Rusijos, tai yra tie žmonės, kurie irgi yra režimo atrama“ – teigia Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Aš nesu matęs nė vieno protesto mitingo, aš nesu matęs ne tik, kad protesto mitingo Rusijoje, bet nesu matęs Rusijos piliečių organizuoto mitingo kur nors vakaruose, kur galima laisviau tai daryti, išreikšti savo nuomonę. Absoliuti dauguma palaiko karą“, – tvirtina Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Anot konservatorių, neteisinga sakyti, kad karas yra Putino, o ne eilinių rusų. Dėl to jie taip pat turi pajusti pasekmes.
„Kai tavo kariuomenė kariauja ir naikina ukrainiečius, vykdo tautos genocidą, šiai dienai geriau atostogauti Taganroge, o ne Europos Sąjungoje“, – kalba L. Kasčiūnas.
Šiuo klausimu pritaria ir opozicija. Nors „valstietis“ Giedrius Surplys sako, kad jei Europos sąjungoje neatsiras sutarimo dėl turistų neįsileidimo, reikia juos bent jau pamokyti.
„Galbūt mes galime galvoti apie šengeno vizų formų keitimą, įrašant klausimą, pvz. „ar jūs pritariate Rusijos agresijai Ukrainoje?“. Mes neturime pavargti belstis į rusų sąžinę, neturime numoti ranka, neturime pradėti kalbėti apie tai, kad tai masinė atsakomybė ir tuo ir pabaikime, tiesiog tų signalų, tų vaizdų, pasakojimų, liudijimų mes turime siųsti, ir siųsti, ir siųsti“, – sako Užsienio reikalų komiteto narys Giedrius Surplys.
Anksčiau opozicija kritikavusi Landsbergio diplomatiją, kad išsišokama su sprendimais nepasitarus su kitais, dabar žeria kritiką, kad mus aplenkė estai.
„Panašu, kad mūsų valdžia šiek tiek arba užsiatostogavo, arba per daug rūpinasi vizitais į Taivaną, ir lyderystę, būtent demokratijos plėtros, Baltijos šalių saugumo, perima Estija. Dėl tų vizų mes jau kalbėjome prieš 2 savaites“, – aiškina G. Surplys.
Nors Užsienio reikalų ministerija dar pirmąją karo dieną, vasario 24-ą, paskelbė neduosianti turistinių vizų rusams. Nors dabar įvairių šalių politikai kalba, kad reikėtų draudimo rusų turistams ES mastu, atsargus dėl to išlieka Vokietijos kancleris.
„Aš manau, kad tai nėra Rusijos žmonių karas, tai Putino karas. Ir mes turime tą aiškiai suprasti“, – teigia Vokietijos kancleris Olaf Scholz.
Vis tik net ir Scholzas sako, kad galima diskutuoti apie pačią idėją, bet svarbu palikti humanitarinį vizų išdavimą bėgantiems nuo Putino režimo. Į užsienį keliauja vos apie 10 procentų rusų. O labiau išsilavinę, vakarietiškų pažiūrų rusai yra būtent tarp šių keliaujančių žmonių, o ne tarp tų kurie nebuvo iš Rusijos iškėlę kojos. Mūsų politikai sako, kad reikėtų neįleisti ir baltarusių.
„Dabar susiformavo nuostata pačioje Baltarusijoje, kad jie neva nedalyvauja kare, bet jie duoda naudotis visa savo infrastruktūra, savo objektais, Bučos tragedija nebūtų įvykusi, jeigu nebūtų baltarusiškos krypties, iš ten jie atėjo“, – kalba L. Kasčiūnas.
Šiemet baltarusiai į Lietuvą važiavo dar dažniau, nei rusai – beveik pusę milijono kartų. Užsienio reikalų ministerija taip pat neišduoda kiek baltarusių turi lietuviškas vizas, kiek jų išduota naujų.
O štai estai šiandien net buvo apskritai uždarę sienos kirtimo punktą su Rusija Narvos mieste. Tiesa, tą padarė trumpam, nes šiandien iš miesto išvežė memorialinį sovietinį tanką. Iš viso šiame mieste nukelti 7 sovietiniai paminklai. Atsargumo priemonių estai ėmėsi, nes jau turėjo skaudžios patirties 2007-aisiais – Taline nukėlus bronzinio kario skulptūrą, kilo masinės riaušės, jas lydėjo ir didžiulė Rusijos kibernetinė ataka, sukėlusi chaosą Estijoje.
