Iki šiol paslaptis, kaip ši istorinė asmenybė sugebėjo ir kurti meno šedevrus, ir padėti pagrindus inžinerijos mokslui. Tarp da Vinčio išradimų – sraigtasparnio, sklandytuvo, parašiuto, dviračio ir net tanko prototipai.
Garsioji Mona Liza – Vilniuje. Tiesa, tai reprodukcija, nes originalas nepajudinamas puošia Luvro muziejų. Tačiau į Lietuvos sostinę užsuko po pasaulį keliaujanti Renesanso genijaus Leonardo da Vinčio išradimų paroda. Laiką pralenkęs da Vinčis buvo ne tik tapytojas, bet ir architektas, matematikas, fizikas, anatomas, inžinierius. Galima pamatyti pagal jo brėžinius sukurtus prietaisus. Vienas žymiausių, žinoma, sklandytuvas.
„Buvo apsėstas skrydžio, kūrė daugybę priemonių žmonėms atsiplėšti nuo žemės. Sklandytuvas, aišku, nepakelia nuo žemės, bet padeda išsilaikyti ore“, – pasakoja vyriausiasis gidas Žilvinas Mikulėnas.
Mokslininkai išbandyti praktiškai tai pabandė vos prieš 20 metų, ore išsilaikyti pavyko keturias sekundes. Da Vinčis sukūrė ir sraigtasparnio prototipą, per bandymus į orą pakilti bandė keturi vyrai, deja, jie pasirodė per sunkūs. Tačiau po poros šimtų metų realybe tapo dabar kasdienė transporto priemonė.
„Sakom, „neišradinėk dviračio“ ir galbūt da Vinčis buvo pirmasis, kuris tai padarė. Dviračio brėžinius radom gerokai po jo mirties, aišku, jis nebuvo sukonstruotas“, – teigia vyriausiasis gidas Žilvinas Mikulėnas.
O dviračio eskize – ir grandinė. Taip pat – ir kiti inžinerijai pamatus pakloję išradimai.
„Ne visi žino, kad už guolį turėtume būti dėkingi būtent Leonardui da Vinči. Jis sugalvojo puikią mintį, kaip sumažinti trintį naudojant mažiau jėgos ir mažinant susidėvėjimą“, – sako vyriausiasis gidas Žilvinas Mikulėnas.
Brėžiniuose – ir smagratis.
„Elektrai pakeisti į mechaninę energiją ir kaupti vėlesniam laikui, taip pat automobiliuose pavarų dėžėse išlaikyti variklio sukimosi momentą. Skridinių tikslas yra palengvinti darbą, arba naudoti mechaninį pranašumą. Kuo daugiau skridinių naudojam, tuo lengviau pakelti didelius svorius“, – teigia vyriausiasis gidas Žilvinas Mikulėnas.
Visi, kam yra tekę keisti automobilio padangą, neabejotinai naudojo tokį prietaisą ne visai lietuvišku pavadinimu – „domkratas“. Pasirodo, ir tai yra da Vinčio išradimas. Tiesa, lietuviškai tai vadintųsi „kėliklis“.
Atlikinėjo ne tik gyvūnų, bet ir žmonių skrodimus
Beje, da Vinčis buvo pacifistas, tačiau sugalvojo daugybę karo pramonės prototipų. Vienos idėjos taip ir liko brėžiniuose, kitos buvo išbandytos. Pavyzdžiui, naro kostiumas.
„Buvo sukurtas karo tikslais, gynybiniais tikslais, kad galėtų kareiviai skandinti laivus, pulti juos iš apačios. Deja, pats kostiumas nepasiteisino, nors buvo gan gerai apgalvotas, da Vinčis net pagalvojo apie maišelį šlapimui“, – pasakoja vyriausiasis gidas Žilvinas Mikulėnas.
Idėjų da Vinčis sėmėsi iš gamtos, tai akivaizdžiai iliustruoja plaukimo pirštinė.
„Atlikinėjo skrodimus ne tik gyvūnų, bet, kas buvo tabu, žmonių. Taigi, žmogaus anatomiją išmanė geriau negu žmonės kelis šimtus metų po jo“, – teigia vyriausiasis gidas Žilvinas Mikulėnas.
Žmogų tai pačiai kategorijai kaip beždžionės da Vinčis priskyrė 300 metų anksčiau nei Darvinas. Visgi, anuomet mokslininkai į genijų rimtai nežiūrėjo.
„Neturėjo formalios edukacijos, kursų praėjęs ar mokymų. Jis turėjo žinias skaičiavimo, rašybos ir kadangi jis nerašė lotyniškai, jį ne visi mokslininkai pripažino“, – tvirtina energetikos ir technikos muziejaus direktorius Mykolas Bistrickas.
Muziejaus direktorius viliasi, kad paroda ir nūdienos žmones paskatins į pasaulį žiūrėti atviromis, kūrėjo akimis. O ir dabartiniai da Vinčio įkvėpti vizionieriai turi erdvės fantazijai.
„Jeigu mes sugebėtume atsisėti kaip į dviratį, minti pedalus, pakilti nuo žemės ir skristi, kur norim, tai mums nebereikėtų tiltų, galėtume sumažinti srautus ant žemės“, – sako energetikos ir technikos muziejaus direktorius Mykolas Bistrickas.
Bandė da Vinčis išrasti ir amžinąjį variklį, kiek geriau pasisekė su projektoriumi. Genijus gebėjo rašyti ir tapyti abiem rankomis. O dalis jo užrašų perskaitomi veidrodiniu būdu.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
