Klaipėdos universiteto mokslininkai rodo, kokių svetimkūnių aptinka Baltijoje besimaitinančių jūrinių paukščių skrandžiuose. Visi daiktai – žmonių veiklos pasekmė: „Apie trijų centimetrų dydžio du kabliai buvo. Ar tai kažkur nutrūkęs mėgėjiško žvejybos metu ar kaip.“
Net plastiko gabaliukas apaugęs vėžiagyviais – jūrų gilėmis. Jas paukštis sulesė su visu plastiku: „Tai yra sandarizavimo kažkokia plastiko dalis, kurią galima rasti po metalinio dangtelio ar butelio kaklelio kaip sandarinimo medžiagą. Surūdijusi pati metalinė dalis, o lieka plastikas gamtoj.“
Paukščių skrandžiuose mokslininkai rado ir žvejybinių valų bei tinklų atplaišų: „Yra cigaretės filtras. Mes radom trečdalį tokio filtro viename skrandyje.“
Tokių pat daiktų pilnas Klaipėdos paplūdimys. Bangos skalauja plastikinius maišelius bei kitas šiukšles. Dalis svetimkūnių sparnuočių skrandžiuose atsiduria kartu su žuvimis. Šios praryja žvejybinį kabliuką, žuvį sudoroja paukštis ir taip jau sparnuočio skrandyje ne tik natūralus jo grobis, o ir tas pats žvejybinis kabliukas.
„Praryja paukščiai, kurie maitinasi įvairiais objektais, tai nuo vėžiagyvių iki žuvų. Tai būtent tos žuvys, kurios plaukioja vandens paviršiuje – bretlingiai, strimelės – ne dugninės žuvys“, – kalba Klaipėdos universiteto mokslininkė Rasa Morkūnė.
Toks paukščių skrandžių tyrimas ieškant juose svetimkūnių – pirmas Baltijos jūros regione. O vienos iš paukščių rūšių, štai tokios, ledinės anties – pirmasis pasaulyje.
„Ledinėje antyje šiukšlės skrandyje buvo aptiktos pirmą kartą. Nors tyrimai su šia rūšimi buvo daryti Šiaurės Amerikoje, Kanadoje, ten, kad šitos antys, šitą rūšis butų prisilesusios šiukšlių nebuvo rasta“, – sako Klaipėdos universiteto mokslininkas Julius Morkūnas.
Būtent nykstanti rūšis – ledinės antys, labiausiai mokslininkus ir nustebino. Jos snapais gali atskirti lesamus objektus, tačiau vis tiek prisirijo šiukšlių. Tai rodo kiek atliekų sparnuočių aplinkoje egzistuoja.
„Paukščiai miršta nuo to prisivalgymo plastiko, nes jie renka maisto objektus nuo paviršiaus ir prisivalgę to plastiko, jis ten yra skrandyje, tirpsta skrandyje ir apsinuodija įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Bet ir fiziškai ir vidaus yra pažeidžiami organai. Viena antis turėjo opą nedidelę skrandyje“, – aiškina J. Morkūnas.
Jūrinių paukščių Baltijos jūroje per pastaruosius 20 metų sumažėjo kone per pusę. Per metus Baltijos jūroje žūsta apie 75 000 paukščių. Tiesa, šiukšlės jų skrandžiuose tik viena iš daugelio mirties priežasčių. Iki 3000-ių Baltijoje žiemojančių sparnuočių nugaišta pakliuvę į žvejybos tinklus.
„Mes rekomendacijas esam pateikę. Tai yra ir tinklų naudojimas naktį ir atbaidymo priemonių tvirtinimas virš vandens, kas gali padėti tą paukščių priegaudą sumažinti“, – teigia pašnekovas.
Klaipėdos universiteto mokslininkai dėl šių pokyčių jau kreipėsi į Žemės Ūkio bei Aplinkos ministerijas. Dabar, sako, trūksta tik politinės valios.
