Tiesa, gyvūnų teisių apsaugos organizacijos abejoja, ar nepasiturintys žmonės išvis varginsis užsiimti „čipais“, o dalis veterinarų svarsto, kad prieglaudos taip sparčiai nesipildytų, jei valdžia kompensuotų ir augintinio kastracijos išlaidas.
Meškučių kaime Marijampolės rajone gyvenančiam Kęstučiui likimas nepašykštėjo augintinių. Vyras svarsto – gal dėl to, kad gyvena prie sankryžos, į jo kiemą nepažįstami žmonės išmetė jau du šunis. Viena iš priglaustų kalyčių dar ir jauniklį atsivedė. Taigi dabar kieme – trys šunys ir katė.
„Manau, kad tie žmonės, kaip medžiotojas galiu pasakyt, elgiasi labai neteisingai. Įsitaisei gyvūną – tai spręsk iki galo“, – sako Meškučių gyventojas Kęstutis.
Visgi spręsti teks ir pačiam Kęstučiui – nors augintinių įsitaisyti nė neplanavo, dabar jie jo valdose, taigi iki kitų metų gegužės juos teks suženklinti. Už visus keturis suma išeitų ne tokia jau menka – apie 60 eurų.
„Nežinau, gal registruosim, ką dabar daryt“, – teigia jis.
Didžioji dauguma žmonių gyvūnus suženklinti turės savo lėšomis. Žemės ūkio ministerija parengė projektą, kuris numato bent jau socialiai remtiniems asmenims leisti augintinius susiženklinti nemokamai. Tiesa, yra papildomų sąlygų.
„Žmogus pirmiausia turi turėti socialiai remtino žmogaus statusą ir gali gauti kompensaciją už vieną gyvūną 15 eurų, ir ne daugiau vienam žmogui kaip trys naminiai augintiniai“, – aiškina žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Socialiai remtinam asmeniui esą užtektų veterinarijos gydytojui parodyti savivaldybės išduotą pažymą.
„Abejonių kiek kelia pačių socialiai remtinų žmonių noras naudotis ta sistema, nes ženklinimas regionuose kainuoja ir 10, ir 15 eurų, bet paramai gauti reikės pasiimti pažymas. Mes galvojam, kad paramos mechanizmas būtinas, bet matysime, ar juo tikrai žmonės naudojasi“, – tikina gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.
Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė tikina, kad ženklinimo tempai pamažu didėja. Po oda mikroschemas jau gavo beveik ketvirtadalis Lietuvos šunų ir 11 procentų kačių. Šunis šeimininkai „čipuoti“ veda sparčiau.
„Gegužės pabaigoje turėjome suženklintų apie 53 tūkst. kačių, šiandien turime iki rugsėjo pabaigos 64 tūkst. kačių. O šunų gegužės mėn. turėjome apie 119 tūkst., šiandien – beveik 140 tūkst.“, – tęsia B. Kymantaitė.
Apytiksliais duomenimis, Lietuvoje gali būti daugiau kaip pusė milijono šunų ir 600 tūkst. kačių. Privalomą ženklinimą Seimas įvedė tam, kad paklydę gyvūnai būtų identifikuoti ir grįžtų pas šeimininkus, o ne užkištų prieglaudas. Tai leistų ir efektyviau tirti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus. Gyvūnų globos namų vadovė Jurgita Gustaitienė mano, kad reikėtų ne tik ženklinimo.
„Būtų buvę išmintinga padaryti, kad kartu būtų kompensuotas ir kastravimas. Tie trys gyvūnai gali atsivesti 30 naujų gyvūnų, kurie jau neturės kompensacijos ir lygiai taip pat pateks į prieglaudas ir į gatvę“, – įsitikinusi ji.
Be to, socialiai remtini asmenys nemokamai paženklinti galės tik iki šių metų gegužės gimusius šunis ar kates, nes jaunikliai pagal įstatymą teoriškai jau turi būti „sučipuoti“.
„Jeigu gyvūnas gimė šiandien, jis tos kompensacijos jau neturės. Manyčiau, kad bus meluojamos gimimo datos“, – tęsia pašnekovė.
Beje, jei nepasiturintys asmenys laiko daugiau nei tris gyvūnus, už juos tektų susimokėti patiems. Tiesa, organizacijos tikina, kad žmonės neliks be pagalbos.
„Mes tokias vietas fiksuosim ir, jei tikrai žmogui reikės pagalbos, organizuosime pagalbą papildomai“, – sako B. Kymantaitė.
Šunų, kačių ir naminių šeškų ženklinimo kompensacijoms ministerija iki metų pabaigos numato 300 tūkst. eurų. Laikotarpiui iki kitų metų gegužės esą irgi atsiras panaši suma, tačiau ministerija ragina nedelsti.
„Geriau, kad paskubėtų, nes pinigų skaičius visada ribotas. Ir dėl bendros tvarkos – geriau, kad paskubėtų“, – perspėja K. Navickas.
Žemės ūkio ministerijos parengtam projektui dar turės pritarti Vyriausybė.
