Tiesa, tokią galimybę panaudotą maistinį aliejų atvežti į didelių gabaritų aikšteles turi vos keli regionai – Alytaus, Klaipėdos ir Šiaulių. Dalis žmonių apie tai net nežino ir kai kurie nebereikalingą aliejų pila į kanalizaciją, kiti geriausiu atveju valo servetėlėmis ir meta į maisto atliekas.
Apie 30 litrų panaudoto maistinio aliejaus per tris mėnesius Klaipėdos gyventojai atvežė priduoti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. O tokių aikštelių Klaipėdoje iš viso yra trys. Pasak Klaipėdos regiono atliekų centro tvarkymo atstovo Arūno Liubinavičiaus, gyventojai vežti nebereikalingo aliejaus neskuba.
„Pradėjome šitą akciją praėjusių metų gruodį, praėjo kiek daugiau kaip pusę metų. Laimikis neypatingai koks – apie 300 litrų. Yra šiuo metu priduota to aliejaus. Taigi kiekvienam klaipėdiečiui po pusantro litro“, – teigia atliekų centro tvarkymo atstovas Arūnas Liubinavičius.
O kur dėti aliejaus atliekas – nežino ir dažnas pilietis. Kai kurie panaudotą aliejų pila tiesiog į kanalizaciją, mat apie specialias aikšteles nėra girdėję:
„Šiaip nelabai kur naudoju, bet į kriauklę, o kur dėsi?“
„Aš lauk išpilu, išnešu prie konteinerio, ant žemės ir išpilu, o kitą kartą į klozetą pilu.“
„Pavyzdžiui, jei kepu keptą duoną, tai aš tada įsipilu į kitą tarą. Panaudoju dar kartą.“
„Kitą kartą į kriauklę išpilu, o kitą kartą į šiukšlių kibirą.“
„Aš kartais įpilu į grietinės indelį ir į kibirą, kur daugiau?“
„Aš žinau, kad kyla banga, kad panaudoti kažkur kitur tą aliejų, kad į kanalizaciją nepilti, bet tą turi spręsti surinkimo įmonės skubiai padaryti.“
Tiesa, tokį nebereikalingą maistinį aliejų išpylus į kanalizaciją gresia didžiulės problemos. Nuotekų vamzdžiuose susikaupia kumščio dydžio riebalai. Aplinkos ministerija gyventojus ragina nepilti panaudoto maistinio aliejaus kur papuola, mat dėl to kyla daugybė bėdų – užsikiša vamzdynai, kenčia gamta.
„Susidaro kamščiai. Ir tokiu būdu užkemša tie kamščiai nutekamuosius vamzdynus ir būna avarinės situacijos, o be to, dar riebalų likučiams nukeliavus į nuotekų valymo įrenginius – tuomet tas procesas tampa nemalonių kvapų šaltiniu iš išvalymo įrenginių“, – teigia aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Pasak aplinkos ministerijos, geriausia vežti panaudotą aliejų į atliekų perdirbimo aikšteles ir ten jį palikti. Tiesa, tokia galimybė kol kas yra tik keliuose regionuose – Klaipėdos, Alytaus, neseniai prie jų prisijungė ir Šiauliai.
„Aliejus yra naudojamas biodyzelino gamybai. Tikrai ši atlieka gali būti perdirbta efektyviai ir naudingai. Daug kartų geriau ir sveikiau atvežti aliejų čia nei pilti į kanalizaciją“, – tikina Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Žilvinas Šilgalis.
O sostinės didžiųjų gabaritų surinkimo aikštelės kol kas panaudoto aliejaus išvis nepriima. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius sako, kad tokiam projektui planuojama pasiruošti iki metų pabaigos – ir tam ketinama įsigyti apie 40 tūkstančių specialių kibirėlių. Skaičiuojama, kad jie gali atsieiti apie 200 tūkstančių eurų.
„Aliejų rinkti atrodo paprasta, bet įsivaizduokite tą pas save namuose. Vis dėlto kaupiasi po mažai, problemų daug ir vietos reikia. Todėl man atrodo, kad čia kaip paskata specialūs ir patogūs kibirėliai jie tikrai suveiktų“, – sako direktorius Tomas Vaitkevičius.
O kiek tokio aliejaus šeima galėtų surinkti per metus – kol kas prognozuoti sudėtinga.
„Iš tiesų planuojama apie 3 litrai per metus vidutiniškai galėtų susidaryti to aliejaus, kurį atneštų. Man atrodo, labai geras taškas didžiųjų gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, nes čia atvyksta ir žmonės, kurie atsikrato didžiųjų gabaritų atliekomis“, – teigia T. Vaitkevičius.
Skaičiuojama, kad iš viso 2020 metais šalyje netinkamo naudoti aliejaus tiek iš namų, tiek iš įmonių surinkta apie 6,5 tūkstančio tonų. Tiesa, didesnė dalis aliejaus atkeliauja iš viešojo maitinimo įstaigų ir gamybos įmonių.
