6 mėnesių „Euribor“ pasirinkusiems gyventojams bazinė palūkanų norma kyla nuo 3,75 iki 4 procentų. O pasirinkę 3 mėnesių „Euribor“– nuo 3,25 iki 3,5 procento.
Piktina gyventojus tai, kad palūkanos už paskolas auga toliau, o bankų pelnai išlieka rekordiniai:
„Maždaug apie 120 eurų vien palūkanų pakėlimas, tai jis yra ženklus“
„Lietuva visada skambėjo savo rekordais, taip kad, aš manyčiau, jog valstybė turėtų sureguliuoti kažkiek. Kai žiūri į kitas valstybes, matai, kad ten dviem procentais mažiau. Norėtum, kad ir pas mumis būtų mažiau“
„Mes galime pykti, galime kažką galvoti, bet nežinau, ką gi mes galime pakeisti“
Ir jauni žmonės, vargu, ar šiuo metu norėtų pirkti naują būstą, kai palūkanos tokios didelės.
„Tikrai nesiryžčiau imti nei paskolų, nei nieko. Nes labai sudėtinga šiais laikais“
Lietuviai moka vienas didžiausių palūkanų
Iki šiol lietuviai moka vienas didžiausių paskolų palūkanų Euro zonoje.
Plius keli šimtai eurų lyginant su praėjusių metų laikotarpiu vasarą, kai palūkanos Euro zonoje buvo tik pradėtos kelti.
Ekonomistai skaičiuoja, kad per metus vidutinė būsto paskola pabrango maždaug keturiais tūkstančiais eurų. O per mėnesį – maždaug 300 eurų. Už būsto paskolą nuo praėjusių metų vasaros, kai bazinė palūkanų norma dar buvo nulinė, dabar mokame apie 40 procentų daugiau.
„Tai yra pakankamai ženkli suma, drįsčiau teigti, didžiajai daliai gyventojų, nes pajamos tuo laikotarpiu tiek daug nedidėjo“, – aiškino ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ekspertai skaičiuoja, jei gyventojas turi pasiėmęs būsto paskolą už šimtą tūkstančių eurų, tai vidutiniškai bazinei palūkanų normai padidėjus 1 procentiniu punktu – paskola pabrangsta tūkstančiu eurų per metus. O dabar dar 25 šimtosiomis procentinio punkto pabrangusi paskola gyventojui vidutiniškai atsieis – papildomus 250 eurų per metus arba 20 eurų per mėnesį.
Kai kurie ekonomistai mato ir artėjantį pagerėjimą, kai Europos centrinis bankas bazinę palūkanų normą nustos didinti. Esą šis padidinimas gali būti priešpaskutinis.
„Aš manau, kad rudenį Europos centrinis bankas pradės mažinti palūkanas“, – teigė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Šis kilimas nebus paskutinis. Labai didelė tikimybė, kad dar rugsėjį bus keliamos palūkanos ir galbūt dar kartą šių metų pabaigoje“, – paprieštaravo Ž. Mauricas.
Infliacija siekia 7 proc.
Europos centrinis bankas tikisi nustoti kelti bazines palūkanų normas, kai metinė infliacija nukris iki dviejų procentų. Gegužę metinė infliacija Euro zonoje siekė 7 procentus.
Pasak ekonomisto Izgorodino, per Europą keliaujanti pramonės krizė gali sparčiau mažinti vis dar per didelę infliaciją. O tai esą būtų ženklas ir Europos centriniam bankui – mažinti bazinę palūkanų normą.
„Dauguma ekspertų sako, kad palūkanų mažinimas ateis kitais metais, tai aš su tuo nesutinku. Jeigu pažiūrėtume į pramonės įmonių apklausas, tai aiškiai matosi pramonės segmente, pramonės įmonės vis mažiau ketina kelti kainas ir vis labiau ketina kainas mažinti“, – sakė A. Izgorodinas.
„Mažėjimo dar reikėtų palaukti. Nes daug kas priimtų tai, kaip šviesą tunelio gale. Manytų, kad tai kažkoks atšilimas centrinio banko vanagiškos pinigų politikos. Tačiau iš tiesų, ką reikštų ta šviesa tunelio gale, kad naujas infliacijos traukinys pas mus atvažiuoja“, – teigė Laisvosios rinkos instituto analitikas Leonardas Marcinkevičius.
Ekspertai ragina komercinius bankus, esant aukštoms palūkanoms, mažinti maržos dalį ir taip pagelbėti savo klientams. Tačiau kol kas į tokius raginimus komerciniai bankai nesureagavo.
Daugiau detalių galite sužinoti vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
