Europos Sąjungos, Didžiojo septyneto ir Australijos suderintas rusiškos naftos kainų „lubas“, kuriomis Vakarai siekia sumažinti Rusijos pajamas ir galimybes finansuoti karą Ukrainoje, degalų rinka Lietuvoje sutinka ramiai. Kainos laikosi panašiame lygyje kaip ir praėjusią savaitę ir tai, anot finansų eksperto Mariaus Dubnikovo, rodo, kad naftos ir degalų rinkos sankcijoms pasiruošė iš anksto.
„Dyzelinas ir benzinas yra atpigę, tai inkaruoja kainą prie apačios, jei nepasikeis kažkas esmingo, kainos išliks panašiuose lygiuose“, – tvirtina M. Dubnikovas.
Nuo gruodžio 5 d. Europos Sąjungos šalys įsipareigojo už rusišką naftą nemokėti daugiau kaip 60 dolerių už barelį ir atsisako tanklaiviais gabenamos rusiškos naftos. O po dviejų mėnesių įsigalios dar ir rusiško dyzelino draudimas, dėl to jo kaina ir toliau viršys benzino.
„Netekus rusiško dyzelino, jo bus trūkumas. Tą matome jau dabar. Dyzelinas kainuoja apie 20 centų brangiau negu benzinas. Tikėtina, kad panašūs skirtumai gali išlikti“, – kalba M. Dubnikovas.
Visgi ekonomistas Aleksandras Izogrodinas perspėja, kad naftos kainos gali kilti aukštyn, mat Kinija skelbia švelninanti kovidinius suvaržymus ir gali padidinti naftos paklausą.
„Vienas aspektų, kuris kelia naftos kainą rinkose, tai kad Kinija savaitgalį apskelbė, kad švelnina karantino dalis, tai ryte paskatino naftos kainų augimą“, – aiškina A. Izgorodinas.
Kad nesukeltų naftos deficito ir degalų kainų augimo, stipriausių Vakarų ekonomikų lyderiai nusprendė apriboti rusiškos naftos kainas, tačiau dabartiniame kainų rinkos lygyje, nors Baltijos šalys ir Lenkija reikalavo žemesnių lubų. Lubos nuvylė ir Ukrainos prezidentą.
„Logika akivaizdi: jei kainos apribojimas Rusijos naftai siekia 60 dolerių vietoje, pavyzdžiui, 30, ką įvardijo Lenkija ir Baltijos šalys, tuomet Rusijos biudžetas gaus apie 100 milijardų dolerių per metus. Šie pinigai keliaus ne tik karui ir ne tik Rusijos remiamiems teroristų režimams ir organizacijoms, šie pinigai taip pat keliaus būtent toms šalims destabilizuoti, kurios dabar mėgina išvengti rimtų sprendimų“, – teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Lietuva savo poreikiams rusiškos naftos jau atsisakė nuo vasaros pradžios, per šalį vyksta tik ribotas rusiškos naftos ir produktų tranzitas traukiniais į Kaliningrado sritį. Tad naujieji ribojimai tranzitui per Lietuvą esą įtakos nedaro.
„Nesakyčiau, kad čia kažkas naujo, iš esmės keičiasi. daug sankcijų, įsigalioja vienu ar kitu metu. Ateity jų tik daugės, situacija nesikeičia. Nesakyčiau, kad turi tiesioginės įtakos pervežimams, ypač į Kaliningrado sritį. Rusiškos naftos Lietuva pati neperka“, – tvirtina susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Štai taip kone prieš du mėnesius Vladimiras Putinas gąsdino, esą įvedus sankcijas Rusijos naftos sektoriui, pasaulis pritrūks naftos ir degalų ir toliau grasina lubų nepripažinti, o jas taikančioms šalims naftos nepardavinėti.
„Naftos iš Rusijos ir kitų šalių ribojimas, dirbtinių kainų lubų nustatymas neišvengiamai pablogins investicinį klimatą visoje pasaulio energetikoje. Po to išprovokuos globalų energijos išteklių deficitą, tolimesnį jų kainų augimą. O tai smogs pirmiausia skurdžiausioms valstybėms“, – kalbėjo V. Putinas.
Tačiau finansų ekspertas Marius Dubnikovas tokią Kremliaus režimo retoriką vertina kaip patvirtinimą, kad sankcijos jam yra skaudžios.
„Rusijai sankcijos skausmingos, jos savikaina gali būti 30–60 dolerių už barelį. Iš kai kurių uždirbs, kai kurių ne. Dėl pabrangusio transportavimo uždarbis dar susitrauks. Charakteringas sprendimas – Rusijos sprendimas pabranginti praėjusią savaitę dujas beveik 9 proc. reiškia biudžete trūksta pinigų“, – teigia M. Dubnikovas.
Vakarų šalys susitarė kas 2 mėnesius peržiūrėti kainų lubas rusiškai naftai atsižvelgiant į kainų pokyčius rinkose. Pagal numatytą principą, kainų „lubos“ turės būti bent 5 proc. mažesnės už vidutinę rinkos kainą.
