Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
Butas pabrango per valandą
Štai Vilniuje buto sesei padedanti ieškoti Indrė tikina, kad apžiūrėdami būstus klientai yra spaudžiami užtrukti ne ilgiau nei penkiolika minučių, o apsispręsti reikalaujama dar per dvidešimt.
„Buvo tokios dvi situacijos, viena labai neseniai, kada suradus tinkamą butą ir paskambinus po tų dvidešimt minučių agentei pasakyti, kad mes norėtume tęsti bendradarbiavimą ir galbūt sudaryti tą lemiamą sandorį, mes išgirdome, kad kaina jau pakilo, nes yra kiti žmonės, kurie perka brangiau“, – pasakojo Indrė.
Seserys nusprendė sutikti su kainos pakėlimu, nes butas abiem patiko.
„Mistinis egzistuojantis ar neegzistuojantis klientas ją irgi kėlė ir tas žaidimas tęsėsi apie valandą. Per valandą butas pabrango 4 tūkstančiais eurų ir mes tiesiog nusprendėme toliau nebetęsti tokio nervų karo“, – tikino vilnietė.
Nekilnojamojo turto rinka kaista
Be to, nebeužtenka pardavėjui sumokėti rankpinigius – prieš tai klientai nekilnojamojo turto agentams turi susimokėti ir už buto rezervavimą. Ekspertai pripažįsta, kad tokios situacijos rodo, kad būsto rinkoje šiuo metu yra karšta.
„Nekilnojamojo turto rinka šiuo metu, jeigu galima taip pasakyti, yra kaistanti. Yra tikrai istoriškai labai aktyvi rinka. Ir, na, matome, kad trečią ketvirtį iš eilės būsto kainų augimas spartėja“, – tikino Lietuvos banko ekonomistas Vaidotas Šumskis.
Pasak ekonomisto, būsto kainų augimą pirmiausia lemia ilgą laiką labai sparčiai didėję atlyginimai, kai paskolų palūkanos tuo pat metu buvo žemos.
„Tik šiemet nuo metų pradžios matome tokią tendenciją, kad atlyginimai auga jau šiek tiek lėčiau negu būsto kainos. Tai ką tai reiškia? Kad per tuos keletą metų gyventojai tikrai įgijo labai gerą galimybę įsigyti būstą už priimtinas sąlygas“, – laidoje sakė ekonomistas.
Kainos kyla dėl statybų sąnaudų?
Butų kainas vis labiau keliantys statytojai tvirtina, kad esą kainų augimą stipriai lemia kylančios statybų sąnaudos.
„Tai yra pirmiausia sklypų kainos labai labai užaugo ir praktiškai pasiūlos nebėra. Toliau medžiagų kainos. Trūksta labai darbuotojų“, – aiškino UAB „Eika“ generalinis direktorius Domas Dargis.
Nekilnojamojo turto analitikai pažymi rugpjūtį fiksavę didžiausią butų didmiesčiuose kainų pokytį per dvylika metų, kai parduota beveik 4000 butų. Pirmojo karantino metu patyrę, kad pajamos nemažėja, darbo vietų netrūksta, gyventojai užsimanė didesnių, jaukesnių namų, tad nuosavų namų statybos irgi ant bangos.
„Žmonės turtingėja ir ypatingai pandemijos laikotarpiu, kai mes namie, dirbame iš namų, mokome savo vaikus iš namų, mums reikia daugiau ploto. Tai žmonės natūraliai žvelgia į erdvesnį būstą, todėl matome, kad šiais metais bus pamušti visi statistiniai rodikliai kalbant būtent apie namų segmentą“, – tikino Ober-Haus rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.
Būsto kainos didesnės, nei galėtų būti
Lietuvos banko vertinimu būsto kainos mūsų šalyje yra maždaug 7 procentais didesnės, nei galėtų būti. Bet būstas Lietuvoje pervertinamas mažiausiai visoje Europos Sąjungoje.
„Vis tiktai 2008 metais mes šį rodiklį turėjome virš 25 procentų, tarp 25-50 procentų. Tai iki tokio aiškaus matymo, aiškaus vertinimo, kad būsto rinka yra jau burbuliuojanti, tebekaistanti, tokiais buitiniais terminais kalbant, negalėtume teigti“, – sako Lietuvos banko ekonomistas V. Šumskis.
Po praėjusios finansų krizės, kai nemažai gyventojų praradę darbus nebegalėjo išsimokėti paskolų už namus, Lietuvos bankas priėmė atsakingo skolinimo nuostatus, kurie riboja gyventojų norą skolintis ir kredito įstaigų troškimą dalinti paskolas į kairę ir į dešinę.
„Galime neabejoti, kad be šių nuostatų situacija būtų gerokai labiau įkaitus būsto rinkoje negu kad yra dabar“, – įsitikinęs ekonomistas.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
