Šiame vadovėlyje dargi paaiškinta, kaip pasigaminti vizas, nukeliauti į Maskvą ir ką joje aplankyti. Ministrė Šiugždinienė sako, kad leidėjai per 2 savaites turės sutikrinti visus mokykloms skirtus vadovėlius, kad juose nebūtų nieko, kas klaidintų mokinius.
Nors ši knyga dar prieš metus išėjo iš apyvartos, kai kuriose mokyklose ji dar užsiliko.
Vadovėlis „V dobryj put“, leidžiamas nuo 2008, perleistas 2012. Nuo to laiko jį leidžianti „Šviesa“ turinio neperžiūrėjo, tad mokiniai lyg niekur nieko vartė puslapius, kuriuose švietė Rusijos vėliavos ir herbai, kartu su šlovinančiomis antraštėmis ir kvietimais pasidaryti vizas bei atvažiuoti.
Rusų kalbos mokytoja Irena Vološina – šio vadovėlio bendraautorė. Ji sako, kad knygas rengė prieš daugelį metų, kai Rusija su Ukraina dar nekariavo.
„Deja, vadovėliai visi rengti senokai, jie perleisti, bet turinys beveik nepasikeitė. Jis automatiškai buvo perleidžiamas, nes kažkur truko tų vadovėlių“, – kalba I. Vološina.
Mokytoja sako, kad dėstydama moksleiviams jau seniai apeina sociokultūrines temas, o Rusijos žemėlapį, kabėjusį rusų kalbos kabinete, prasidėjus karui nukabino. Paklausta, ko nerašytų knygoje, jei ją rengtų dabar, mokytoja sako, kad neliestų Rusijos istorinių asmenybių, neprašytų parašyti laiško draugui į Rusiją.
„Aš nesiplėsčiau daug apie geografiją, minimumą palikčiau. Palikčiau tradicijas – rusų pečius, patiekalai, vaikams įdomu. Neimčiau asmenybių, nors čia gal su manim nesutiks, literatūrą palikčiau“, – sako I. Vološina.
Vadovėlis „V dobryj put“ – jau išimamas iš prekybos. Knygynai jau sukrovę knygas į dėžes, grąžina jas į leidyklą. Mokykloms naudoti vadovėlius taip pat uždrausta. Pinigus už juos leidykla grąžins.
„Tai yra vadovėlyje vietos, kurios šlovina Rusiją, kurios šio brutalaus karo kontekste visiškai nepriimtinos, tai tų vietų buvo nemažai, tai vadovėlis išimtas iš apyvartos“, – teigia švietimo, mokslo, ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Iš viso rusų kalbos mokiniai Lietuvoje gali mokytis iš 21 skirtingo vadovėlio. Visus juos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paliepimu leidyklos turės patikrinti per dvi savaites. Vėliau juos pakartotinai patikrins ir pati ministerija.
„Neramu, kad kai kurios mokyklos, vis dėlto, tiek ilgai mokėsi iš šitų vadovėlių ir mes nesulaikėme signalų, taigi, tai labai rimtas signalas mums visiems, ir pokalbis su leidėjais buvo rimtas“, – tikina J. Šiugždinienė.
Leidyklose keičiasi ir išleidžiamų vadovėlių turinio vertinimo tvarka. Anksčiau juos vertino Švietimo mokslo ir sporto ministerijai pavaldžios nacionalinės švietimo agentūros paskirti recenzentai, o dabar visa atsakomybė tenka tik patiems leidėjams ir autoriams.
„Leidėjai dabar prisiima visą atsakomybę – ir finansinę, už vadovėlių kokybę, o leidėjai apsidraudžia, kviesdami nepriklausomus recenzentus“, – aiškina „Baltų lankų“ vadovas Saulius Žukas.
Anot Žuko, nepaisant to, kad vadovėlių turinį leidyklos griežtai kontroliuos, rusų klasikų literatūra nuo lentynų dingti neturėtų.
„Gerai, kad tai iškilo bent jau dabar, bet tai kontekstinė problema, šiandien kontekstas aktualizavo tą rusišką problemą. Bet aš tikrai pasisakyčiau, kad neišpiltume vandens kartu su kūdikiu, kad koks Dostojevskis neišlėktų iš programos, jei pradėtume antirusišką klavišą spaust“, – sako S. Žukas.
„Pribrendęs reikalas diskutuoti – kaip mes Lietuvoje kalbame, mokome apie Rusiją. Kaip mes mokome Rusijos istorijos, koks jos turinys, ką mes darome su Rusijos klasikais, ar Tolstojus, Puškinas dėl to, kad yra rusai kris į juodąjį sąrašą dėl to automatiškai. Mes šio debato neturėjome, o jį reikėtų turėti dėl to, kad Lietuvoje nemažai rusų, kurie padorūs Lietuvos piliečiai, bet nori išlaikyti savo tautinę tapatybę, tai jiems reikia Tolstojų skaityt“, – kalba politologas Deividas Šlekys.
Rusų kalbą kaip antrąją yra pasirinkę 110 tūkstančių arba 75 procentai 6–12 klasių moksleivių.
