Lietuvos Prezidentas dėl saugumo situacijos sušaukė svarbiausių institucijų vadovų susitikimą, o vidaus reikalų ministrė pasakoja, kad Lietuva jau ruošiasi karo pabėgėlių iš Ukrainos priėmimui.
„Čia yra pirmos pagalbos rinkinys, vadinama „piečka“, – paramos grupės Ukrainai „Blue/Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas rodo, kokie pirmosios pagalbos rinkiniai jau pasieks Kijevą, o iš ten – Ukrainos karius.
„Čia yra konkrečiai dešimt vienetų, į vieną spec. dalinį, kuris ruošiasi kariauti“, – sako J. Ohmanas.
Pasak visuomenininko, tokie rinkiniai fronte – aukso vertės: „Čia yra kraują stabdantis toks geresnis bintas. Čia yra hemostatika vadinama. Dedi ant žaizdos ir nustoja kraujuoti.“
Siuntinyje ir dvi kameros. „Daro pamokas. Tiesiog filmuoja instruktorius, kaip reikia kažką daryti, redaguoja ir perduoda video kitiems daliniams“, – pasakoja J. Ohmanas.
Beje, tokius siuntinius į Ukrainą skraidina paprasti keliautojai.
„Tiesiog man skambina žmogus: „Aš skrendu rytoj“. Tai vat, prašau, „čimodaną“ ir veži. Per pora savaičių išsiuntėm dalykų už kokius 15 tūkstančių eurų ir siųsime dar“, – teigia J. Ohmanas.
Vienas tokių pagalbininkų šiandien – Nikodemas. „Aš tiesiog šiuo atveju kaip kurjeris tiesiog“, – sako Nikodemas.
Tačiau dar sekmadienį Užsienio reikalų ministerija sugriežtino rekomendaciją dėl kelionių į Ukrainą. Ministerija primygtinai ragina Lietuvos piliečius į Ukrainą nevykti, o šiuo metu ten esančius tautiečius – nedelsiant išvykti iš šalies ir kuo skubiau užsiregistruoti Lietuvos ambasadoje. Užsiregistravusiųjų jau daugiau nei 300.
„Patarčiau labai smarkiai persvarstyti tas keliones, suprantant, kad nuskristi gal ir bus įmanoma, bet gali nebebūti skrydžių atgal. Siūlyčiau reikalus atidėti keletui savaičių, žiūrėti kaip klostysis reikalai Ukrainoje“, – teigia užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.
Be to, pasirodė žinia, kad užsienio reikalų ministerija jau ėmėsi Lietuvos diplomatų šeimų ir nebūtinų darbuotojų perkėlimo iš Ukrainos.
„Vertinama tik tiek, kad regione bendrai besikeičianti situacija saugumo daro įtaką mūsų gyvenimui“, – kalba užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Tad ir pirmadienį į Ukrainą skrendančių lietuvių nuotaikos skirtingos.
„Važiuoju tik dėl to, kad reikia dokumentus tvarkytis, palieku čia vaiką, tai labai išgyvenu dėl šito. Atsiprašau. Tikrai nevažiuočiau. Labai išgyvenu. Tai tikiuosi, kad ten iš tikrųjų gąsdinimas. Visą savaitę ten prabūsiu ir klausimas, ar bent jau pavyks normaliai, saugiai grįžti“, – sako Anastasija.
„Rusai pasidarys savo inventorizaciją, pasitikrins, kiek jie ten turi visko, susiskaičiuos ir paskui galės grąžinti viską atgal, nes šalyje visą laiką „bardakas“, tai bent žinos ką turi. O šiaip toks truputį nerimas yra, bet tikiuosi, kad sveikas protas nugalės“, – kalba Vygandas.
„Aš būnu ten dvi savaites ir dvi savaites Lietuvoje. Tai, sakykime, karo baimė arba įtampos kėlimas yra labiau iš Vakarų pusės negu jaučiasi pačioje Ukrainoje“, – teigia Rinaldas.
Į Ukrainą skrendantys lietuviai viliasi, kad karas vasario 16-ąją, kaip neoficialiai skelbė Baltieji rūmai, neprasidės.
„Bilieto dabar neperku vasario 16 d. atgal. Tiesiog skrendu į darbą kaip visą laiką. Čia yra daug neramiau, kažkoks įbauginimas čia, o ten visi ganėtinai ramiai gyvena“, – sako Dalia.
„Mūsų partneriai negali laukti, mums reikia nenustoti prekiauti produktais, o jeigu ir atsitiks tokia situacija, tai būsime vieni iš tų, kurie aprūpina fronto liniją maisto produktais. Čia labiau ir pareiga, ir darbas“, – kalba Rinaldas.
Savo ruožtu šiandien Gitanas Nausėda į prezidentūroje surengė susitikimą su svarbiausių institucijų vadovais saugumo situacijai regione aptarti. Po jo vidaus reikalų ministrė sakė, kad Lietuva jau ruošiasi priimti galimus pabėgėlius iš Ukrainos. Tačiau skaičiaus kiek ukrainiečių Lietuva galėtų priimti – neatskleidžia.
„Tai būtų asmenys, kuriems būtų reikalinga pagalba, bėgantys nuo karo grėsmių ir šiuo atveju visų institucijų ir visos Lietuvos pareiga – suteikti tiems žmonėms pagalbą“, – komentuoja vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Anot ministrės, pagalbą priimant karo pabėgėlius jau pasiūlė apie trečdalis iš 60-ies Lietuvos savivaldybių.
„Pirmiausia, būtų užtikrintas tų asmenų suregistravimas, informacijos pateikimas, tada, žinoma, nukreipimas tų asmenų į atitinkamas apgyvendinimo vietas“, – sako A. Bilotaitė.
Savo ruožtu nuo vaikystės Lietuvoje gyvenanti ukrainietė Natalia, kuri kas 2–3 mėnesius vyksta į fronto liniją padėti karo nuskriaustiems vaikams, sako, kad jau ir dabar humanitarinės pagalbos poreikis Rytų Ukrainoje milžiniškas.
„Baisiausia man asmeniškai vaikai… Man jų labai… Vaikai nekalti. Vežame jiems paramą. Tokią kaip rūbai, saldumynai, žaislai, nes jie labai retai tą mato ir stengiamės padėti“, – kalba „Blue/Yellow“ savanorė Natalia Shport.
Visgi jauna moteris sako, kad jei reikės, ir pati savo šalį gins ginklu.
„Naudotis nemoku, bet planuoju kaip tik eiti į kursus, noriu išmokti. Ukraina buvo, yra ir bus mano gimtinė. Visada būsiu už Ukrainą, jeigu prireiks kovosiu už Ukrainą“, – sako N. Shport.
Tiesa, naujausios apklausos rodo, kad daugiau nei pusei gyventojų Rusijos žvanginimas ginklais kelia nerimą ir tik žmonių sako, kad nerimo nejaučia, nes netiki, jog kils rimtas karinis konfliktas.
