Mokesčių inspekcija sulaukia vis daugiau ukrainiečių prašymų išduoti individualios veiklos pažymą, o Vilniaus savivaldybė skelbia, kad sostinėje pagal verslo liudijimus vykdantys veiklą ukrainiečiai nemokės beveik jokių mokesčių – jiems bus taikoma 99 procentų mokestinė lengvata.
Iš Ukrainos nuo karo baisybių į Klaipėdą pabėgusi Natalija neria žaislus. Tai ne tik jos hobis, bet ir pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Šiuo metu kaip tik daro triušiuką, kurį padovanos savanoriams, padėjusiems atsikraustyti.
„Tai mano gyvenimo darbas, aš neriu jau nuo senų laikų, be visokių buities darbų visad dariau tokius dalykus. Atvažiavau, vaikas mažas, su darbu sudėtinga kol kas, lietuvių nežinau, tai nusprendžiau pasiūlyt. Bet tokio ažiotažo nesitikėjau. Labai daug žmonės domisi, klausia, stengiuosi laiko surasti visiems nunerti, visus užsakymus padaryti“, – sako ukrainietė Natalija Cyurenko.
Natalija kartu su sūnumi ir dukra atkeliavo iš Kyjivo apskrities miesto Bohuslavo prieš kelias savaites, kai rusai be perstojo bombardavo Kyjivą. Moteris pasirinko Lietuvą, nes čia jau kelerius metus tolimųjų reisų vairuotoju dirba jos vyras. Kelionę moteriai prisiminti vis dar sunku.
„Sudėtinga, būna ir blogiau, mus dangus mušė, naikintuvai skraidė, ir daug avarijų labai, panikos, sudėtinga, ilga ir nelabai lengva kelionė“, – pasakoja Natalija.
Tarp lietuvių žinia apie Natalijos gaminamus žaislus pasklido greitai. Jie ėmė lankytis jos puslapyje feisbuke, kur ji kelia savo kurtų žaislų nuotraukas. Natalija pasakoja, kad atvažiavo čia be nieko, greit susikrovė būtiniausius daiktus, tačiau Lietuvoje savanoriai paskleidė žinią apie moters veiklą ir poreikius, ir žmonės pradėjo siųsti visas reikalingas rankdarbiams medžiagas. Dabar ukrainietė neatsigina pirkėjų.
„Man dar paroj truputį daugiau reikėtų, bent keliomis valandomis. Aš jau turiu knygelę, kur užrašau žmones, kas pirmas užsakė, kokį žaislą, ir paeiliui stengiuos daryti“, – kalba Natalija.
O Natalija, taip pat atvykusi ir Kyjivo šeimininkauja virtuvėje ir lipdo koldūnus, kurie vėliau keliaus į juos užsakiusių lietuvių namus. Atkeliavo su šeima, padėjo pažįstami lietuviai. Gimtinėje moteris dirbo patalpų aptarnavimo vadove, bet atvykusi greitai surado būdą kaip užsidirbti, darant tai kas jai patinka – gaminant.
„Pradėjome gaminti sau, nes mūsų atvyko 10, dvi šeimos. Nusprendėme savęs paieškoti kai kame kitame. Manome, kad mums pavyks, tikimės, kad viskas bus gerai“, – sako ukrainietė Natalija Fedoruk.
Natalija užsakymams gamina įvairų maistą. Žinia apie tai greitai pasklido iš lūpų į lūpas, tad užsakymų sulaukia jau kasdien: „Varškėčiai, koldūnai, pyragėliai – tai kas užima daug laiko. Vaikai tą mėgsta, bet svarbiausia, kad būtų natūralu. Parduotuvėje visada galima nusipirkti gerokai pigiau, bet ten daug tų produktų, kurių nenorėtume vartoti. Mes už naminį maistą, bet mamoms, kurios dirba tam laiko neužtenka.“
O iš Ukrainos miesto Kryvyj Riho atvykusi su sūnumi Liubov – skaitmeninė dizainerė. Rodo užsakymus, kuriuos kūrė dar būdama gimtinėje. Liubov sako, kad Lietuvoje norėtų susirasti darbą pagal specialybę ir dirbti kokioje nors kompanijoje. Tačiau kol susiras darbą, galėtų uždarbiauti darydama ir smulkius užsakymus.
„Aš norėčiau, nes savo darbą labai myliu ir mane įkvepia projektai, kuriuos darau, todėl man norėtųsi daryti ką žinau ir moku, o taip pat padėti Lietuvai, nes Lietuva padeda mums, ukrainiečiams. O padeda Lietuva labai stipriai, ir mes viską jaučiam labai stipriai, padeda ir finansiškai, ir morališkai, ir socialiai, ir vaikams išmokos, ir suaugusiems, tai didelė pagalba mums visiems“, – tikina ukrainietė Liubov Jarmošenko.
Dėl individualios veiklos pažymos, kurios reikėtų, jei moteris norėtų dirbti savarankiškai, ji atėjo į mokesčių inspekciją. Mokesčių inspekcijos duomenimis, Lietuvoje nuo karo pradžios individualią veiklą įregistravo kiek mažiau nei pusšimtis ukrainiečių.
„Dažniausiai veikla, įregistruojant individualią veiklą yra pavežėjų veiklą ir kirpyklų bei grožio salonų veikla. Mokesčiai dėl savarankiškos veiklos yra tokie patys kaip ir Lietuvos gyventojams, tai įsigijus verslo liudijimą, mokestis sumokamas iškart, prieš išduodant verslo liudijimą, o įregistruojant IV, pasibaigus metams apsiskaičiuoja mokesčiai“, – aiškina mokesčių inspekcijos atstovė Gražina Linkuvienė.
O Vilniuje individualią veiklą vykdantys ukrainiečiai mokesčių beveik nemokės. Jiems bus taikoma 99 proc. mokesčių lengvata.
„Dėl individualios veiklos, kuria galima verstis verslo liudijimą turint, tai yra šimtaprocentinė lengvata pritaikyta visom veiklos rūšim, nesvarbu kuo nori dirbti, ar paslaugas teikti, ar kirpėju. Bet kokiom tokiom paslaugom yra lengvata“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Meras patikino, kad kol kas tai vienintelė mokestinė paskata, kuri priimta, norint padėti ukrainiečiams Vilniuje pradėti savo verslą. Lengvatų, norintiems įkurti įmonę nebus, o procedūros to siekiantiems pabėgėliams bus tokios pat, kaip ir Lietuvos piliečiams.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje jau buvo registruota virš 30 tūkstančių karo pabėgėlių. Trečdalis jų – Vilniuje.
