Lietuvos kariuomenė pirmadienį savo „Facebook“ paskyroje taip pat sureagavo į gautus klausimus apie galimą branduolinį karą ir ar mums jo reikėtų bijoti.
Pateikiame visą Lietuvos kariuomenės publikuotą tekstą:
„Iki paskutinės minutės nebuvome tikri, ar reikia apie tai rašyti. Rizikų daug, pavyzdžiui, kažkas perskaitęs pagalvos, kad šis tekstas – signalas, iš kurio galima spręsti, kad situacija pasikeitė, kad jau žinome daugiau, nei visi ir po truputį ruošiame visuomenę branduoliniam karui. Tai taip nėra.
Bet šis klausimas egzistavo nuo pat pradžių, nuo vasario 27-osios, kuomet buvo paskelbta, jog Rusijos prezidentas įsakė padidinti branduolinių pajėgų parengtį. Klausimai kariuomenei buvo labai įvairūs, suvienodinti jų neišeis, todėl šiandien reaguojame viešu atsakymu į „ar mums bijoti branduolinio ginklo?“.
Branduolinis ginklas – tai ypatingai didelės galios užtaisai, atpažįstami pagal sprogimo metu susiformuojantį grybo formos debesį. Didžiąją dalį žalos padaro smūginė banga, mažesnę – blyksnis, dar mažesnę – jonizuojanti spinduliuotė, kitaip tariant - radiacija.
Cheminis ginklas – tai įvairios dujos, kurių paskirtis – sukelti sužalojimus arba mirtį. Poveikis yra nepalyginamai lokalesnis, nei branduolinio ginklo: jei branduolinio ginklo smūginės bangos spindulys matuojamas šimtais metrų ar kilometrais, tai cheminio paprastai dešimtimis metrų, priklausomai nuo to, kokiu būdu jis „užnešamas“.
Biologinis ginklas – tai ligos, kurios specialiai sukeliamos priešiškoje teritorijoje, karių tarpe, siekiant išvesti karius iš rikiuotės. Istoriškai seniausiai žinomas ginklas, pavyzdžiui, viduramžiais per tvirtovės sieną būdavo permetami nuo maro mirusių žmonių kūnai siekiant užkrėsti maru tvirtovės gynėjus.
Dar yra ir radiologinis ginklas, kurio pagrindinis poveikis kyla iš radiacijos. Žodžiu, visas spektras masinio naikinimo ginklų.
Ar šių ginklų egzistavimas reiškia, kad žemė gali būti išmušta iš orbitos, o pasauliui gresia visuotinis sunaikinimas? Atsargiai sakome – ne.
Atsargiai, nes Lietuvos kariuomenė neturi masinio naikinimo ginklų, taip pat todėl, kad pasaulyje niekada nebuvo branduolinio karo patirties. Tačiau visos pasaulio kariuomenės turi CBRN (cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio) padalinius, kurie specializuojasi šių ginklų daromos žalos mažinime arba neutralizavime. Tokius turime ir mes, todėl šį tą pasakyti apie masinio naikinimo ginklus galime.
Pirmas faktas – šie ginklai stebuklingu būdu savo panaudojimo vietoje neatsiranda. Jie turi būti kažkaip pristatyti. Nedideli branduoliniai ginklai gali būti pristatyti ir artilerijos sviediniais, didesni - raketomis, ypatingai galingi – metami kaip bombos iš lėktuvų. Chemija tuo tarpu gali būti užtaisoma praktiškai bet kas, kas naudojama mūšio lauke, gal tik ne šautuvo šovinys. Biologinio ginklo pristatymo būdai irgi labai įvairūs, tinka viskas, ką galima užkrėsti – maistas, vanduo, patalpos, teritorija.
Antra, šie pristatymo būdai nėra nepažeidžiami. Raketos yra numušamos, lėktuvai – tuo labiau.
Trečia - jokių ginklų poveikis nėra begalinis. Taip, jie galingesni, neįprasti ir gąsdinantys, tačiau jų poveikis nėra neribotas. Branduolinis ginklas turi savo veikimo ribas, ties kuriomis nebegriūva pastatai ir nebedūžta net langai, radiacija nukeliauja pavėjui ir kažkur nusėda, ten vėliau atliekamas švarinimas, cheminis ginklas išvis lokalus, išgaruoja ir jo poveikis baigiasi, biologinis ginklas turi prevenciją ir gydymą.
Ketvirtas ir turbūt pats svarbiausias faktas. Šiandien nekalbėsime apie tai, kad visas likęs pasaulis turi daugiau branduolinių ginklų, nei Rusija, patikimesnius pristatymo būdus ir taip toliau, tai – politinė klausimo dalis ir šito aprašinėti nesiimsime. Tačiau lieka techninė pusė, kuri sako štai ką: didelė dalis branduolinio ginklo ir biologinio ginklo poveikio yra absoliučiai nepavaldi valiai. Kitaip tariant, tik gamta nuspręs, į kurią pusę pūs vėjas ir nuneš radioaktyvių dulkių debesį, susiformavusį po branduolinio ginklo sprogimo, lygiai taip pat niekas nesukontroliuos, kad virusas nekirstų valstybių sienų. Absoliučiai viskas gali grįžti bumerangu.
Vienas didžiausių masinio naikinimo ginklo poveikių yra žinojimas, kad jis yra ir to žinojimo pagrindu priimami sprendimai. Paleista žinutė „įsakyta padidinti branduolinių pajėgų parengtį“ fiziškai išvis gali nieko nereikšti, niekam iš Rusijos branduolinių pajėgų nereikėjo nė piršto pajudinti, bet per pasaulį nuvilnijo žinia, kuri gąsdina ir verčia imtis veiksmų savo galvoje susikurtų prielaidų „tuoj bus branduolinis karas“ pagrindu. Masinio naikinimo ginklai yra baisi jėga, bet imantis veiksmų, kuriuos galimai diktuoja mūsų susikurti įsitikinimai, rekomenduojame neužmiršti ir faktų.
Šių ginklų panaudojimas gali labai greitai patvirtinti taisyklę, kad kas kardą pakelia – nuo kardo ir žūva.
Tą žino visi.“
