Ekonomistai perspėja, kad šiuo metu kaip niekad būtina įvertinti savo pajamas, o poreikius pamatuoti, mat recesijos scenarijus eurozonoje neišvengiamas – euras per dvidešimtmetį rekordinėse žemumose.
Panevėžietė Virginija parduotuvėje renkasi užuolaidas ir sako nesukanti galvos dėl į viršų kopiančių kainų. Pasak moters, ji pati ieško nuolaidų ir tuomet jau perka tai, kas jai krenta į akį.
„Ieškau, kas gražu man. Ne, neskaičiuoju dar, gyvenu sau. Užsidirbau, dirbau visą gyvenimą“, – sako pirkėja Virginija.
O iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą atvykusi Vaida pamačiusi kainas parduotuvėse liko šokiruota – moters teigimu, jos neadekvačios.
„Košmaras – pagal atlyginimus tai baisu, kainos didelės, nėra tokių kitose Europos Sąjungos šalyse“, – tikina pirkėja Vaida.
Visgi kai kurie prekybininkai, parduodantys ir sezonines prekes, pripažįsta – palyginti su pernai, šią vasarą pardavimai traukiasi. Lauko baldų, sezoninių prekių, pardavimas sumažėjo kone 20 procentų.
„Jau šiemet jaučiama ta taupymo manija. Žmonės tikrai jaučia ir ta bendrą situaciją, kainų šuolis daro įtaką. Šį sezoną jaučiame, kad ir sezoniškų prekių yra mažesnis pirkimas, tikrai taupo“, – teigia „JYSK“ parduotuvės direktorė Ingrida Bubinienė.
„Labai negąsdina. Aišku, remontą pradėjome, kol kas tik pradžia dar, tai nežinau dar tikslių išlaidos kaštų“, – sako pirkėja Renata.
„Skaičiuojame ir net labai skaičiuojame, taip jau reikia, jeigu neskaičiuosi…“, – kalba pirkėja Aldona.
„Gal kiek dabar labiau galvojame, ar reikalingas tas pirkinys, ar nelabai. Tik būtiniausius daiktus tik perkame, mažiname vartojimą“, – teigia pirkėja Irma.
Tiesa, didžiausias prekybos ir pramogų centras Lietuvoje tikina, kad pardavimai birželio mėnesį kaip tik stiebėsi į viršų – ypač laisvalaikio prekių ar drabužių, kuriems buvo pritaikytos nuolaidos.
„Taikėme daug nuolaidų ir kaip tik birželio mėnesį pardavimai augo“, – tikina Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Kuodytė.
O naujausi SEB banko duomenys rodo, kad prekyba rimsta pamažu. Atsiskaitymų kortelėmis vertė birželį siekė 17 procentų daugiau nei prieš metus. Bet tai mažiau nei gegužę, kai metinis išlaidų padidėjimas siekė 21 procentą. Prastėjantiems mažmeninės prekybos rezultatams įtaką daro rekordinė infliacija ir išaugusios išlaidos kelionėms, paslaugoms.
„Lyginanti su praėjusiais metais tai yra augimas, bet įsivertinkime tai, kad infliacija yra sparti ir čia tie skirtumai pasimato, kai mes žiūrime į prekių pirkimus, degalų pirkimus ir paslaugų pirkimus“, – komentuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Maža to, Lietuvos banko duomenys rodo, kad gyventojų indėlių augimas prislopo ir gegužę siekė apie 20 milijardų eurų – 800 milijonų eurų mažiau nei praėjusių metų pabaigoje.
„Dėl išaugusių kainų yra priversti atsidaryti savo kiaulę taupyklę ir vartojimą skatinti savo santaupomis“, – sako Lietuvos banko ekonomistas Vaidotas Šumskis.
Kai kurie vartojimui skolinasi
O vartojimui žmonės netgi ėmė skolintis iš kredito įstaigų. Palyginus šių metų gegužę su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu gyventojai skolinasi vartojimui beveik du kartus daugiau. O pagrindinės priežastys susijusios su šalyje įsigalėjusia infliacija. Žmonės aktyviai skolinasi būsto įrengimui, brangios buitinės technikos įsigijimui.
„Šiandien gegužės mėnesio duomenimis, per vieną mėnesį yra suteikiama apie 50 milijonų eurų vartojimo paskolų. Tai jeigu lygintume su praėjusių metų gegužę, pernai buvo 26–27 milijonai eurų tikrų vartojimo paskolų“, – kalba V. Šumskis.
Ekonomistai perspėja, kad šiuo metu kaip niekad būtina įvertinti savo pajamas ir pamatuoti rizikas.
„Žmonės nebesugeba esamais finansais vykdyti prisiimtų įsipareigojimų – ar tai būtų kažkokios vestuvės suplanuotos, ar tai būtų kelionės, ar būsto įrengimas. Reikia viltis, kad ta infliacija nuslops“, – sako „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
O nerimo ženklų vis daugiau kelia bendra situacija eurozonoje. Štai euro kursas Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio atžvilgiu nusirito iki žemiausio lygio per dvidešimt metų. Ir panašu, kad jau netrukus euro ir Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio kainos susilygins. Pasak ekonomistų, rekordinis euro smukimas rodo didėjančią recesijos riziką euro zonoje.
„Recesija, manau, kad jau yra beveik neišvengiamas scenarijus. Klausimas dabar tiktai, kokia jinai bus – ar bus minkštas nusileidimas, ar kietas nusileidimas. Ar jinai sukels platesnio masto krizę“, – kalba Ž. Mauricas.
„Fundamentaliai jisai atrodo labai pigus dabar, bet euras sustiprės tada, kai išnyks dalis rizikų, susijusių su karu Ukrainoje ir Rusijos galimais veiksniais tolesniais, kaip riboti dujų tiekimą“, – tikina T. Povilauskas.
Pasak ekonomistų, kuo silpnesnė valiuta – tuo brangesnės importuojamos prekės: buitinė technika, telefonai, taip pat ir energetinės žaliavos – nafta, už kurią yra atsiskaitoma doleriais.
