Praėjusį mėnesį JAV centrinis bankas paskelbė didžiausią palūkanų normos didinimą per beveik 30 metų, nerimaudamas, kad kainų augimo lemiamas spaudimas ekonomikai nerodo jokių silpnėjimo ženklų.
FRS pinigų politiką formuojančio Federalinio atvirų rinkų komiteto (FOMC) nariai padidino bazinę skolinimosi palūkanų normą trimis ketvirtadaliais procentinio punkto ir tuo metu teigė, kad liepą galimas dar vienas panašus padidinimas, duomenims parodžius, kad metų infliacija gegužę pasiekė 8,6 procento.
Tai didžiausias rodiklis, užfiksuotas per daugiau nei keturis dešimtmečius.
FOMC narių nerimą kelia tai, „kad infliacinis spaudimas vis dar nerodo silpnėjimo ženklų“, tuo tarpu esama požymių, jog „infliacija bus atsparesnė, nei tikėtasi anksčiau“, rašoma protokole.
Daugelis politikos formuotojų mano, jog esama „didelės rizikos, <...> kad išaugusi infliacija gali įsitvirtinti [ilgesniam laikui], jei visuomenė ims abejoti komiteto ryžtu“.
Tačiau protokolas aiškiai parodė, kad bent jau iki metų pabaigos centrinio banko pareigūnai neketina atsisakyti pastangų atvėsinti ekonomiką.
Aukštoms maisto, energijos, būsto ir kitų prekių kainoms varžant amerikiečių šeimas, FRS pareigūnai pabrėžė, kad tokie žingsniai yra „būtini atkuriant kainų stabilumą“.
Vis dėlto išlieka rizika, kad infliacija ir toliau didės, tvyrant neapibrėžtumui, susijusiam su Rusijos invazija į Ukrainą bei COVID-19 protrūkiais Kinijoje. Šie veiksniai, tikėtina, ir toliau didins kainų spaudimą, teigiama pranešime.
Pareigūnai pripažino, kad gali tekti imtis dar griežtesnės pinigų politikos, „jei padidėjęs infliacijos spaudimas išliks“.
Visgi ekonomistai pastebi, kad naujesni duomenys ir apklausos rodo, kad kainų spaudimas, būsto paklausa ir net laisvų darbo vietų skaičius įkaitusioje JAV darbo rinkoje mažėja.
Naftos kainos pastarąsias dvi dienas smuktelėjo, o „Brent“ ir WTI naftos kainos pirmą kartą per maždaug du mėnesius nukrito žemiau 100 JAV dolerių už barelį ribos.
Po birželio mėnesio posėdžio FRS pirmininkas Jerome'as Powellas pareiškė, kad toks palūkanų normos didinimas buvo „būtinas“ siekiant sumažinti infliaciją, tačiau pabrėžė, kad centrinio banko tikslas – įgyvendinti šią užduotį nepakenkiant šalies ekonomikai.
Protokolas rodo, kad liepą tikėtinas dar vienas palūkanų normos didinimas 50 ar 75 bazinių punktų.
