Tuom metu valdininkai Raseiniuose atvykėliams jau perka indus, virdulius ir netgi jungia šildymą, kad afganistaniečiai nesušaltų. Padalijus Lietuvos jiems skirtą sumą, kiekvienam afganistaniečiui tektų po beveik 3500 eurų. Kokioms reikmėms bus išleisti šie pinigai ir kokias pašalpas jie gaus, kol susiras darbus, aiškinosi TV3 žinios.
Popietę Vilniaus oro uoste išsilaipina jau paskutinieji 26 afganistaniečiai – buvę Lietuvos karių pagalbininkai su šeimomis. Tai jau ketvirtas toks skrydis. Šįkart vaikų – vos keletas. Anot kariuomenės, paskutiniam reisui liko stipriausi, mažiausiai pažeidžiami afganistaniečiai.
„Tikrai matosi nuovargis akyse, bet, kiek teko pabendrauti su jais, džiaugiasi, kad pasiekė Lietuvą, kai kurie net kalba lietuviškai šiek tiek“, – sako kariuomenės atstovas Andrius Dilda.
Iš viso į Lietuvą atvyko ir pabėgėlių statuso prašo 176 nuo talibų bėgantys afganistaniečiai – 34 šeimos.
„82 vaikai, iš jų 9 kūdikiai. 45 moterys, iš jų 7 nėščiosios. Žmonės, kurių gyvybėms grėsė pavojus, yra tokie“, – aiškina krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Iš viso karių į Kabulą išvyko 10, didesnė dalis – elitiniai specialiųjų operacijų „Aitvaras“ būrio nariai. Daugybę misijų atlikusius ir tarptautinių partnerių itin gerbiamus „aitvarus“ Lietuva pasitelkė, kai nebebuvo kur trauktis – kilo grėsmė, kad šalis tiesiog nesugebės išgelbėti buvusių vertėjų iš talibų užvaldyto Kabulo ir galimai paliks juos žūti.
„Galbūt tai pirma ir unikali tokia operacija, kada Lietuvos kariuomenės kariai evakavo civilius gyventojus iš krizės regiono. (…) Esminė ir pagrindinė operacijos dalis baigta, belieka, kad mūsų kariai, mūsų evakuacijos grupė sugrįžtų į Lietuvą“, – teigia gynybos štabo viršininkas Mindaugas Steponavičius.
Kariai grįžti turėtų rytoj. Krašto apsaugos ministras praneša, kad visi sėkmingai paliko Afganistaną.
Tiesa, tiek pastangų nebūtų reikėję, jei Lietuva būtų spėjusi vertėjus parsigabenti iki Talibanui užimant Kabulą. Prašymus vertėjai nusiuntė dar birželio viduryje. Ministras teisinasi, kad migracijos klausimai Lietuvoje sprendžiasi lėtai, o apklausas, ar prieglobsčio prašytojai nesusiję su teroristais, tarnybos vis dar atlieka ir vertėjams jau esant Lietuvoje.
„Nenumatė, nes ne viską buvo galima numatyti ir žvalgybai pamatyti tuos judesius, kas vyko Afganistano kariuomenėje“, – kalba A. Anušauskas.
O patys atvykusieji jau Raseiniuose arba netrukus čia atsiras, jie apsigyveno šiame bendrabučio pastate. Jiems išlaikyti Vyriausybė numatė 600 tūkst. eurų, vidutiniškai – po 3400 kiekvienam. Į šią sumą įskaičiuotos transportavimo išlaidos, pinigai bus išleisti maistui, higienos priemonėms, komunaliniams mokesčiams. Raseinių meras pasakoja, kad kol kas išlaidos nesiekia tūkstančių, tačiau pirkinių netrūksta.
„Įvairiausių indų, tų pačių džiovyklių, virdulių žmonėms reikia, kad išsivirtų arbatą, kavą, šildytų pieną mažiems vaikams“, – vardija Raseinių meras Andrius Bautronis.
Drabužių esą parūpino Raudonasis Kryžius, visgi afganistaniečiams lietuviškas klimatas atšiaurus, tad jau šiomis dienomis savivaldybė pastate įjungs radiatorius.
„Galbūt būsim patys pirmieji, Lietuvoje pradėję šildymo sezoną tokio tipo patalpose“, – tęsia jis. Beje, kol kas labiausiai afganistaniečiai pasigenda interneto ryšio – taip TV3 žinioms teigė vienas Raseiniuose esančių vertėjų. Miesto valdžia žada, kad internetą irgi parūpins šiomis dienomis. Pabėgėlio statusą Migracijos departamentas afganistaniečiams žada suteikti per mėnesį-du. Tada jie galės ieškotis darbo ir pradės gauti pašalpas. Pirmą pusmetį, atsižvelgiant į šeimos narių skaičių, nuo 250 iki beveik 800-ų eurų. Tai – dar papildomi pinigai iš valstybės biudžeto.
„Po 7 mėnesių mes žiūrim, ar žmogus daro pažangą, kokia jo motyvacija, jei nemokėjo lietuvių kalbos – ar bent lanko, pasiekė kažkokį lygį, pagal tai jo išmoka gali didėti arba mažėti“, – sako ministerijos atstovė Lina Perevičiūtė.
Ilgiausiai pašalpos gali būti skiriamos trejus metus. Palikę savivaldybės skirtas patalpas ir įgiję pabėgėlio statusą jie gaus ir vienkartinę pašalpą būsto nuomai – irgi atsižvelgiant į šeimos narių skaičių.
Darbuotojų Lietuvoje stinga, tad, pasak ministerijos atstovės, lietuviai jau patys siūlosi priimti pabėgėlius į darbą: „Yra tikrai įmonių, kurios labai socialiai atsakingos, jos pačios į mus kreipiasi, kad yra pasirengusios įdarbinti tuos žmones, jeigu reikia – perkvalifikuoti.“
Vyriausybė viliasi, kad visų numatytų 600 tūkst. eurų afganistaniečiams neprireiks, išlaidų dydis esą priklausys nuo to, kaip ilgai Migracijos departamentas tvarkys pabėgėlių statuso dokumentus.
