Teisingumo ministerija dėl abiejų diktatorių kreipėsi ir į Generalinę prokuratūrą. Tačiau, anot teisės ekspertų, kol visuomenėje jau nuteisti Putinas ir Lukašenka būtų nuteisti ir oficialiai tarptautiniuose ir nacionaliniuose teismuose, prokurorams renkant tam įrodymus, gali praeiti ne vieneri metai.
Viename vaizdo įraše, kaip įtariama, užfiksuotas uždraustos, vakuumine arba aerozoline bomba vadinamo užtaiso sprogimas – tokį ginklą įtariama rusai naudoja bombarduodami Ukrainą.
Šis ginklas baisus tuo, kad sukuria vakuumo efektą ir ištraukia orą iš aplink esančių žmonių plaučių, juos sudegina arba tiesiog išgarina. Šis ginklas nėra legalus, iš esmės kaip ir visi Rusijos prezidento Putino kariniai veiksmai užpultoje, rusų armijos iš visų pusių bombarduojamoje Ukrainoje.
Šiais žodžiais įplieskęs karą Ukrainoje, Putinas nusižengė, ko gero, visiems egzistuojamiems pasaulio kodeksams. Dėl Putino agresijos, karo nusikaltimų bei nusikaltimų žmoniškumui Ukraina kreipėsi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą Hagoje. Teismą, kuris teisia asmenis už labai sunkius tarptautinius nusikaltimus. Gyventojai tai vertina teigiamai:
„Aš net nežinau, kokia bausmė galėtų išpirkti tai, ką daro jis Ukrainoje.“
„Pirmą kartą išgirdus naujieną apie žmogaus mirtį, rankom pločiau.“
„Nėra kalbos kokią bausmę, viešpats nubaus jį, aš tikiuosi, kad jeigu jis dabar yra bunkery, tai gal jis pasikars pats.“
„Putinas jau niekada nebegalėtų jokiose savo košmariškose, iškrypėliškose svajonėse įsivaizduoti, kad galės atstatyti kažką panašaus į ta KGB'istinę imperiją, kurios jis siekia.“
„Jau buvo Niurnbergas, manau, kad analogiškas Niurnbergas turėtų būti ir jam.“
„Nemanau, kad jis turėtų už kažką atsakyti. Aš nieko nekaltinu dėl visos šios situacijos – nei Putino, nei Ukrainos prezidento.“
„Mano galva, tai kalėjimas visiškas, o gal net mirties bausmė.“
„Aš asmeniškai skiriu vieno rublio premiją už jo galvą.“
Į tarptautinį Baudžiamąjį Teismą dėl Rusijos karinių veiksmų prieš Ukrainą, traktuodami tai kaip karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, kreipėsi ir pirmą kartą Romos statuto galimybe pasinaudojusi Lietuva.
„Vakare Hagos teismo buvo sprendimas apie tai, kad bus pradėtas tyrimas, ryte kaip tik Vyriausybė buvo patvirtinusi kreipimąsi dėl karinių nusikaltimų Ukrainoje, kuriuos vykdo Rusijos ir Baltarusijos režimai“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Pareiškime, skirtame TBT prokurorui – ir Baltarusijos diktatoriaus pavardė.
„Dėl Rusijos ir Baltarusijos vadovybės atsakomybės – nusikaltimai žmogiškumui, karo nusikaltimai, ir svarbiausia – išskiriamos visos faktinės aplinkybės teisinis vertinimas, to prokurorui užteko, kad pradėtų bylą“, – kalba Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
Tarptautinės teisės ekspertas sako, kad egzistuojantys nacionaliniai teismai šiuo metu Putiną ir Lukašenką teis veikiausiai pagal du straipsnius – nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus. O šiems žodžiais karo įkaitintoje, apgultoje Ukrainoje šiandien daug įrodymų – jokia karo būtinybė nepateisina atakų prieš civilius, Naftos bazės bombardavimo, po kurio gresia ilgalaikės ekologinės pasekmės, vakuuminių bombų mėtymas. Taip pat rusai atskiriamais tautos ženklais nežymi nei savo karinės technikos, nei uniformų – kas taip pat įžūlus karo nusikaltimas.
„Jei karinės pajėgos naudoja klastą, tai galbūt čia yra net paties vyriausiojo ginkluotojų pajėgų vado įsakymas, už tai gali grėsti atsakyti pačiam šalies vadovui“, – aiškina Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto profesorius Dainius Žalimas.
Tačiau, pasak Žalimo, kol tiek Putinas ir Lukašenka bus pasmerkti oficialiai nacionaliniuose teismuose, gali užtrukti ne vienerius metus.
„Vienas dalykas yra tas formalaus teisingumo įvykdymas yra visuotinai žinomi faktai – agresija yra visuotinai žinomas faktas, civilių apšaudymai Ukrainoje naudojant uždraustus ginklus – visuotinai žinomas faktas, ir daugelis kitų faktų pakanka, kad vadinti tuos žmones karo nusikaltėliais“, – sako D. Žalimas.
O Jungtinių Tautų institucijoje – Tarptautinio Teisingumo Teisme, kuris taip pat yra Hagoje, nei Putino, nei Lukašenkos tikriausiai nenuteis. Teismas nagrinėja ginčus tarp valstybių ir galėtų spręsti dėl Rusijos ir Baltarusijos žalos Ukrainai atlyginimo, tačiau ginčai sprendžiami tik esant abiejų šalių sutikimui, šiuo atveju naivu būtų to tikėtis iš Baltarusijos ir Rusijos, tad įmanoma tai taptų tik nuvertus diktatorius ir pasikeitus šalių vadovybei.
Už agresijos nusikaltimą pastarieji gali būti teisiami ne tik tarptautiniuose teismuose, o taip pat ir nacionaliniuose tų valstybių, kurios šį tarptautinį nusikaltimą yra nustatę savo baudžiamuosiuose kodeksuose. Tarp jų ir Lietuva, tad Teisingumo ministerija Putiną su Lukašenka apskundė ir Lietuvos Generalinei prokuratūrai.
„Mūsų baudžiamasis kodeksas numato universalią jurisdikciją, kitaip sakant, mūsų baudžiamojo kodekso 100,110,11 straipsnis draudžia karo nusikaltimus, agresiją, tai yra prielaidos tam, kad generalinė prokuratūra galėtų pradėti savarankišką ikiteisminį tyrimą, ir surinkus įrodymus galėtų nuteisti ir už akių“, – kalba E. Dobrovolska.
Teisės profesorius Žalimas taip pat sako, kad bausmės prezidentams, kurie karo akivaizdoje – Vyriausieji ginkluotųjų pajėgų vadai, kurie įsako daryti karo nusikaltimus turėtų būti baudžiami griežčiausia bausme.
„Pati sunkiausia bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, mirties bausmės civilizuotame pasaulyje nėra“, – sako D. Žalimas.
Specialistas taip pat sako, kad kai karo veiksmai baigsis, kad akivaizdžiai įvertinti Putino ir Lukašenkos padarytą žalą, reikėtų sušaukti specialų tribunolą. Tokį, koks buvo sušauktas Niurnberge 1945, teisiant nacistinę Vokietiją ir Hitlerį. Tiesa pirma reikėtų juos nugalėti ir sučiupti.
