Per šį kaitrų savaitgalį, kai daugelis atsivėsinti traukė prie vandens, net šešiems Lietuvos gyventojams maudynės buvo paskutinės gyvenime.
Policija vis dar aiškinasi skaudaus atvejo Pabradės pakraštyje aplinkybes, kai prie namo esančiame tvenkinyje nuskendo penkerių su puse metų berniukas ir sodybos šeimininkų 38-erių metų draugas.
Kiti 4 žmonės nuskendo tą pačią dieną – šeštadienį. Žmonių kūnus ugniagesiai gelbėtojai traukė iš tvenkinių Klaipėdoje, Šakių, Kaišiadorių bei Prienų rajonuose.
Skendo ir tvenkiniuose, ir jūroje
Nepaisant to, kad du nuskendusieji Klaipėdoje vandens prigėrė būtent tvenkiniuose, miesto gelbėtojai, dirbantys pliažuose prie jūros, sako taip pat turėję daug darbo gelbėdami pernelyg atsipalaidavusius poilsiautojus.
„Teko nuo pat ryto Baltarusijos pilietę gelbėti, kitame paplūdimyje – Ukrainos pilietę, Smiltynėje – iš Čekijos vyras negalėjo grįžti. Ir dar 11 metų mergaitė į tą duobę pakliuvo, kur atgalinės srovės, tėvai net nepastebėjo, kol gelbėtojai traukė.
Ir visur, kur buvo skendimai, stovėjo ženklas, kad maudytis draudžiama, bet poilsiautojai nepaiso dėmesio“. – pasakojo Klaipėdos gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki.
Analogiška padėtis buvo ir prie jūros Palangoje.
„Buvo iki pietų sekmadienį iškelta raudona vėliava. Buvo jūra audringa, tai žmones, kurie toli nueidavo, prašydavom ateiti arčiau kranto. Teko prie tilto, mergaitę toli nunešė“, – teigė Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per šį birželį ir kelias liepos dienas ugniagesiai iš vandens ištraukė 21 skenduolio kūną. Tuo pat periodu pernai – 29 kūnus.
Ir šie skaičiai tik ledkalnio viršūnė, mat iškvietimų šiemet buvo net 169, o pernai tuo pat metu – 216. Tačiau tuomet, iki gelbėtojams atvykstant, skęstantiems dažnai padėdavo šalia esantys žmonės, mat šiemet iš visų šių iškvietimų ugniagesių išgelbėtas buvo 21 žmogus. Pernai metais – 10 žmonių.
Įvardijo pagrindines priežastis
Departamento atstovas vardija priežastis, dėl kurių nutinka tokios nelaimės.
„Pagrindinis dalykas – žmonių jėgų pervertinimas, maudymasis neįrengtose maudymvietėse, neprižiūrėtose, taip pat alkoholis, atsipalaidavimas atostogų metų, ir nesaugus elgesys vandenyje – konkuravimas, žaidimai, neįvertinant jėgų, viskas susideda į nelaimingus atsitikimus“, – aiškino departamento atstovas Vladimiras Rovgas.
Kad alkoholis – viena dažniausių nelaimių vandenyje priežasčių, sako ir Žaliųjų ežerų paplūdimyje budintis gelbėtojas.
„Plaukia, būna, visiškai girtas žmogus, kur ant kranto negali pastovėti, o lenda į vandenį. Ypač kai karšta, gali iš sąmonę prarasti. Ant kranto susižaloja, tai vandeny dar blogiau“, – sakė gelbėtojas Rolandas Kilius.
Nuo metų pradžios bendrai gelbėtojai iš vandens ištraukė 54 skenduolių kūnus, iš kurių 2 – vaikai. Pernai iki liepos 4 dienos tokių ištraukė 62, iš kurių 3 – vaikai.
Pernai metais šalyje iš viso nuskendo 108 žmonės.
„Pagrindinis sezonas – vasara, taip pat žiema nesaugūs elgesys ant ledo, ypač žvejų“, – teigė departamento atstovas Vladimiras Rovgas.
Ir nors Balsio ežero gelbėtojui šiemet atlikti gelbėjimo operacijos dar neteko, jis tikina, jog tam, kad to neprireiktų, tenka atidžiai stebėti poilsiautojus ir juos įspėti, o kartais net išprašyti iš paplūdimio.
„Mes išvaryti negalime, bet išprašyti teko, dėl alkoholio vartojimo pagrinde. Kad gelbėti netektų, mes pastoviai stebime aplinką, žmonės budi postuose, ir žiūri kas pavojų sau kelia, ir kad nereikėtų gelbėti“, – kalbėjo gelbėtojas Rolandas Kilius.
Gelbėtojai primena, kad pradėjus skęsti reikia stengtis išlikti ramiems, gultis ant nugaros, bandyti kviestis pagalbą. Išvydus skęstantįjį, nederėtų nerti į vandenį patiems, verčiau kuo skubiau skambinti gelbėtojams, o skęstančiojo link į vandenį mesti plūduriuojantį daiktą, kad šis galėtų įsikibti.
Visą TV3 žinių reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
