Panevėžyje įsikūręs kirpėjų-barzdaskučių salonas paskutinį kartą savo kainyną keitė birželio mėnesį. Pabrango viena paslauga – klasikinis kirpimas, jo kaina padidėjo nuo 20 iki 25 eurų.
„Kilo viskas: produktų kainos elektra, vanduo, viskas tiesiog. Tiesiog visos patarnavimo paslaugos kilo, tai automatiškai mes buvome privesti kelti kainas“, – pasakoja „Egoisto Barber Shop“ direktorius Audrius Pocius.
Verslas artimiausiu metu vėl branginti paslaugų neplanuoja, tačiau priduria, kad ateitis yra neaiški, nes kainos vietoje nestovi.
„Jau dabar kyla viskas. Neseniai mums pakėlė tiekėjai apie 20 procentų, pagrindinis produktas, kurį mes naudojame darbui, 20–30 procentų kyla“, – sako A. Pocius.
Vidutinės prekių ir paslaugų kainos nuo pavasario pabaigos simboliškai leidosi 4 mėnesius iš eilės – valstybės duomenų agentūra fiksavo mėnesinę defliaciją, tačiau situacija rudenį pasikeitė. Išankstiniai duomenys rodo, kad vidutinės prekių ir paslaugų kainos rugsėjį vėl pradėjo kopti aukštyn – per mėnesį kainos padidėjo 7 dešimtosiomis procento.
„Dažniausiai tai yra sezoniniai veiksniai, naujos kolekcijos drabužių, avalynės. Taip pat kai kurios daržovės jau rugsėjo mėnesį būna brangesnės“, – teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Kai brangsta nafta ir paskui ją brangsta degalai, tai automatiškai labai greitai pasirodo ir Lietuvos infliacijos skaičiuose ne tik dėl to, kad brangsta nafta ir degalai, bet dėl to, kad degalai sudaro nemažą dalį išlaidų struktūroje“, – sako „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Pasak ekonomistų, paslaugos linkusios brangti greičiau nei prekės – per metus nuo 19 iki 42 procentų pakilo vandentiekos, nuotekų rinkimo ir apgyvendinimo paslaugų kainos. Prekių kategorijoje per metus ženkliai pabrango cukrus ir saldumynai, automobiliai bei alus. Kainos ten padidėjo nuo 14 iki 17 procentų.
Nors Lietuvos bankas aiškina, kad verslas turi galimybių mažinti maisto produktų kainas, patys prekybininkai aiškina kitaip. Nors elektros kainų krizės nėra, verslui atsiranda kitų iššūkių: pavyzdžiui, kylantys darbuotojų atlyginimai.
„Pas mus atlyginimai kilo, lyginant su praėjusiais metais rugpjūčio mėnesiu, 22,5 procento. <...> „Norfos“ rezultatas, kad dirbtų nenuostolingai, bet pelningai, erdvės yra 2,3 procento“, – teigia „Norfos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.
Artimiausiu metu maisto kainos turėtų reikšmingai nesikeisti.
„Anksčiau prieš energijos šoką mes irgi gyvenome tokioje stadijoje, kai vienos kainos kilo kitos leidosi, šiuo metu mes esam vėl toje pačioje stadijoje, kai kainos svyruoja. <...> Pavyzdžiui aliejus kartais pigo, mėsa pabrango procentais“, – sako D. Dundulis.
Vartotojų tyrimai rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų finansinę padėtį šiuo metu vertina pozityviau nei anksčiau, tačiau, pasak ekonomistų, pinigus žmonės leidžia atsargiai, daliai žmonių pabrangusios paslaugos tampa sunkiau įperkamos. Pavyzdžiui, šių metų rugpjūtį sumažėjo apyvartos baruose, restoranuose ir kitose maitinimo įstaigose. Lyginant su praėjusiais metais beveik 5 procentais.
Per tą patį laikotarpį, pasak Valstybės duomenų agentūros, sumažėjo ir mažmeninės prekybos apyvarta vienu procentu.
„Toks prislopintas vartojimas yra labai tiesioginė pasekmė to, kad perkamoji galia vis tiek yra sumažėjusi. Nepaisant to, kad atlyginimai auga sparčiau nei kainos per praėjusius metus prarastos perkamosios galios gyventojai dar neatstatė ir ją atgaus tik kitų metų pradžioje“, – sako N. Mačiulis.
Nors kainos vėl po truputį kyla, tai nė iš tolo neprilygsta praėjusių metų infliacijos rekordams. Šiuo metu pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota metinė infliacija toliau sėkmingai ritasi žemyn, nusileido iki 4 procentų. Ekonomistai prognozuoja, kad metų gale ji bus dar mažesnė, galbūt nesieks nė trijų procentų.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
