Jau daugybę metų pasitikrinti prevencinėse onkologinių ir širdies ligų programose dalyvauja vos keturi iš dešimties kviečiamų tautiečių. Visgi dalis medikų ir pačių žmonių bausmių idėjos kratosi. Esą pirmiau reikėtų supaprastinti patekimo pas gydytojus sistemą – kad tyrimams nereikėtų papildomų siuntimų ir vizitų laukti po pusmetį.
Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Pensininkė Gražina skundžiasi nugaros skausmais, tad nieko nelaukdama atskubėjo pas šeimos gydytoją. Visgi ji pripažįsta, kad gyvenime į medikus kreipdavosi retai, neidavo ir tikrintis profilaktiškai.
„Ne, kol neskauda, neinu. Netrukdau gydytojų“, – tikino Gražina.
Lietuvoje jau daugiau nei du dešimtmečius veikia penkios ligų prevencijos programos. Nemokamai išsitirti dėl gimdos kaklelio vėžio moterys gali sulaukusios 25-erių. Krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligas poliklinikos žmones kviečia tirtis vėlesniame amžiuje. Siunčia žinutes ar elektroninius laiškus. Štai, ką sako žmonės:
„Man nereikia. Neturiu problemų, kad man reiktų.“
„Tėvukas prostatos vėžiuką turėjo, tai man 5 metais anksčiau priklauso. Pasidomėjau, pasitikrinau ir tvarkoj.“
Tačiau pas medikus apsilanko vos 44 procentai pakviestųjų. Ir statistika negerėja jau daug metų, ką jau kalbėti apie pandemijos padarinius.
„Patikėkite, tikrai ne visi turi ryžto tai daryti, laiko. Pavyzdys – dabar sodai visiems svarbūs, tai ar jis eis, mins tą dviratį širdies ir kraujagyslių programai?“ – retoriškai klausė Panevėžio poliklinikos direktoriaus pavaduotojas Vitalijus Kovaliovas.
Kad sustreikavus širdžiai nebereikės ir daržų, turėtų būti aišku savaime. O tuos, kuriems neaišku, paprotinti nauju būdu siūlo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.
„Jeigu žmogus nepasitikrina, nedalyvauja prevencinėse nemokamose programose, galbūt galėtų didėti įmoka“, – teigė A. Matulas.
Kiek galėtų didėti privalomojo sveikatos draudimo įmoka, Matulas neskaičiavo, esą kol kas tai tik idėja. O šia tema kalbinti lietuviai sakė:
„Jeigu žmogus durnas, tai tegul moka. Kaip kitaip lietuvį priversti – tik per pinigą.“
„Skaityk, kad prievarta bus. Neisi – būsi priverstas eiti.“
„Gal ir taip, gal sveikesni žmonės būtų. Pritarčiau, tikrai.“
„Pusę metų, kad ir į prevencinę patekti. Gal ne visi nori laiką gaišti.“
„Jeigu buvo žiopli, nepasinaudojo, kas kaltas. Patys kalti.“
„Patys gydytojai turėtų labiau mus pulti dėl patikrinimų. – O nepuola? – Ne, niekada gydytojai.“
„Sunkus darbas, tikrai sunkus. Ne visiems šeimos gydytojams pavyksta priprašyti, sako, mes ir taip užsiėmę, mums nerūpi tos programos. Jūs galit įsivaizduoti, jei per dieną 40–50 žmonių“, – tikino Panevėžio poliklinikos direktoriaus pavaduotojas.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kategoriškai prieš.
„Nelabai gal ir konstituciška, ir su žmogaus teisėmis gal prasilenkianti. Pasileistume į labai pavojingus pasvarstymus, o kam dar didinti? Gal rūkantiems padidinkim, geriantiems, nesveikai valgantiems? Čia bus daina be galo“, – tikino buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovė aiškina, kad prevencinės programos gerai veikia tik popieriuje. Iš tikrųjų jų efektyvumas turėtų siekti ne 40, o 80 procentų. Pasak Neringos Čiakienės, idealiu atveju pacientas turėtų sulaukti skambučio ir jau pokalbio metu galėtų užsiregistruoti tyrimams. O dabar, pavyzdžiui, krūties vėžio prevencijai, reikia įveikti ilgą kelią.
„Visų pirma reikia eiti pas šeimos gydytoją, jis išrašys siuntimą ir tik tada ji turės teisę registruotis mamografijos tyrimui. Kelias labai sunkus. Tai šiuo metu apie jokias baudas kalbėti negalime, reikia kalbėti apie tai, kaip gerinti sistemą“, – tvirtino asociacijos vadovė Neringa Čiakienė.
Visgi medikai ragina žmones nenumoti ranka į prevencines programas, nes jos gelbsti gyvybes.
„Gimdos kaklelio informavimo programa vos ne perpus skiriasi nuo realizuotos, jau įvykdytos. Tai moterys truputėlį šitoj vietoj neatsakingos. Kasmet iš programų išaiškinam 20–25 ankstyvo vėžio atvejus“, – teigė Šeimos gydytojų skyriaus vedėja Nijolė Marčiulionienė.
Storosios žarnos vėžio pacientus gydantis Santaros klinikų chirurgas Tomas Poškus pabrėžia, kad ligą užčiuopus pradžioje pasveiksta 9 iš 10-ies pacientų. Vėžiui išplitus išgyvena vienas iš 10-ies.
„Jeigu to proceso viduryje įsiterpiame ir tą procesą nutraukiame, pašaliname polipą, auglio niekada nebebus, žmogus lieka sveikas. Labai didelė prasmė tikrintis“, – tikino Santaros klinikų chirurgas Tomas Poškus.
Sveikatos apsaugos ministerija Matulo idėjos nekomentuoja, esą jokių oficialių siūlymų negavo.
Visą reportažą žiūrėkite siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
