Socialinės apsaugos ir darbo ministerija telkia pajėgas kovai su mobingu, o parlamentarai net nori keisti darbo kodeksą ir jame įteisinti mobingo sąvoką. Savo ruožtu Šiaulių ligoninės vadovybė nusprendė medikės atminimo įstaigoje gedulo simboliais nepagerbti, dėl to sulaukė jos kolegų pasipiktinimo.
Joniškio ligoninėje dirbantis gydytojas Martynas Gedminas sunkiai renka žodžius apie buvusią kolegę, kuri, anot artimųjų ir ją pažinojusių medikų, nusižudė neatlaikiusi psichologinio smurto Šiaulių respublikinėje ligoninėje.
„Visiškai netikėta naujiena, kuri pasiekė mano gimtadienio dieną, viską apvertė ir labai labai daug apmąstymų sukėlė. Man dabar tiesiog dangus su žeme susimaišė, tiesiog nesuprantama, kas įvyko“, – sako medikas Martynas Gedminas.
Po medikės savižudybės sukruto ir valstybinės institucijos. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė žada aiškintis, kas iš tiesų dedasi Šiaulių ligoninėje ir padėti įstaigai vertinti psichosocialinės rizikos veiksnius.
„Konkretų dėmesį šiandien sutarta parodyti Šiaulių ligoninei, tačiau visos kitos įstaigos, kurios norės tokios pagalbos ir tokių paslaugų, taip pat galės jas gauti“, – pasakoja ministrė Monika Navickienė.
„Ligoninė yra atvira bendradarbiauti teikiant informaciją, kuri bus reikalinga šitam atvejui objektyviai, argumentuotai, aiškiai ištirti“, – teigia ligoninės atstovė Sonata Tienytė.
Visgi ligoninės vadovybė priėmė sprendimą medikės atminimo įstaigoje nepagerbti nei nuotrauka, nei gedulo žvake. Kai kurie kolegės netekę medikai dėl to piktinasi. Tačiau ligoninės atstovai sako, kad tokį sprendimą priėmė pasitarę su psichologais.
„Tai čia tikrai tiesiog stengiantis šiek tiek, na, ne šiek tiek, o kiek įmanoma situaciją suvaldyti, kad tos įtampos būtų kuo mažiau, nes, na, tikrai suprantate, kad visos aplinkybės yra sudėtingos ir nuotaika ligoninėje… Visi esame paliesti, visi tą tikrai priimame jautriai“, – kalbėjo S. Tienytė.
Visgi socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia, kad psichologinis teroras, vadinamasis mobingas, ne tik medicinos įstaigose, bet ir kitose darbovietėse įgauna vis didesnį mastą.
„Mūsų visuomenė vis dar yra smurto visuomenė, toleruojanti smurtą“, – sako M. Navickienė.
Dėl to ministerija žada nuo kitų metų stiprinti ginčus su darbdaviais nagrinėjančios Valstybinės darbo inspekcijos pajėgumus ir kurti naują skyrių kovai su mobingu.
„Rūpintųsi tik psichikos sveikatos klausimais darbe, psichikos sveikatos aplinka, kuri yra sukuriama darbe, užsiimtų būtent tų ginčų analize, preventyviu darbu su darbuotojais ir kad tos sąlygos po truputį keistųsi“, – pasakoja M. Navickienė.
Valstybinės darbo inspekcijos atstovė tvirtina, kad žmonės ne tik bijo gintis nuo juos engiančių darbdavių, bet ir nežino, kaip tai daryti.
„Daugeliui net nėra suprantama, kur kreiptis, ką daryti ir kaip surinkti įrodymus, kas tie įrodymai yra, suprantate? Žmonės bijo tolimesnio susidorojimo, nes žmonės supranta, kad gali prarasti darbą. Tai vieni tyliai kenčia namuose, kiti naudoja svaigiuosius gėrimus, o kiti prieina prie tokių liūdnų dalykų, kuriuos matome šios dienos aktualijose“, – teigia vyriausioji darbo inspektorė Vesta Macė.
Savo ruožtu Seime kelią skinasi Darbo kodekso pataisos, kuriomis dalis parlamentarų siekia įteisinti mobingo sąvoką ir laikyti jį šiurkščiu darbo santykių pažeidimu. Be to, numatyti pranešėjo statusą žmogui, kuris kreipiasi pagalbos dėl engimo darbe, bausti darbdavius, kurie žlugdo darbuotojus. Visgi teisininkai sako, kad vien mobingo sąvokos įteisinimas įsišaknijusios problemos darbovietėse neišspręs.
„Jau dabar kodeksas numato darbuotojams apsaugos priemones ir darbdavio pareigas užtikrinti darbuotojams saugias ir nekenksmingas sąlygas darbe. Tai iš esmės mobingo sąvokos įtvirtinimas kažko esminio pakeisti neturėtų, nes jau tai kaip ir yra numatyta, tik tam tikrais kitokiais žodžiais“, – kalbėjo teisininkas Artūras Tukleris.
Tačiau pataisų iniciatorius Gintautas Paluckas aiškina, kad mobingo sąvoka gerokai platesnė už psichologinio smurto sąvoką. Ją apibrėžti įstatymu esą būtina.
„Šita mobingo sąvoka išeina už psichologinio smurto ribų tuo, kad apima ir administracinį veikimą, ir piktnaudžiavimą teise, ir piktnaudžiavimą įgaliojimais. Tai tokių buitinių pavyzdžių galiu duoti daug. Pvz., yra mažinamas darbo krūvis, duodamos sunkesnės užduotys, reikalaujama milijono pasiaiškinimų už mikro neatitikimus ir pan.“, – sako Seimo narys Gintautas Paluckas.
Darbuotojai ir jų atstovai bei gynėjai didesnį dėmesį ragina skirti vadovams, įvesti jų vertinimą, rotaciją, numatyti žalos atlyginimo mechanizmus.
„Kai nėra labai aiškios vadovų rotacijos ir vadovai užsibūna poste 10, 20, 30, 40 metų, jie pripranta prie to, kad yra tos kėdės savininkai. Ir man tas klausimas tiesiog nesuvokiamas. Tas mūsų darbo kultūra – nesikeičiantys vadovai, reglamentavimas – suponuoja, kad kažkoks žmogus turi teisę engti kitą žmogų. Čia nesąmonė yra“, – pasakoja M. Gedminas.
„Dabar žalos dydis pagal veiksmų praktiką – maksimaliai 2000 eurų, o asmuo kenčia 2 metus, įsivaizduokim. Tai tos gynimo priemonės, kadangi jos nėra labai efektyvios, tai jos neskatina žmonių ginti savo pažeistų teisių“, – teigia A. Tukleris.
Praėjusiais metais darbo ginčų komisija gavo 34 skundus dėl mobingo, Valstybinė darbo inspekcija – vos 12, nors apklausos rodo, kad su psichologiniu smurtu darbovietėse susiduria apie 30-40 procentų žmonių.
Psichologinės pagalbos telefonai:
