Alytuje su liepsnomis kovojęs ugniagesys-gelbėtojas Tadas Mankevičius ketvirtadienį Vilniuje tikrinasi sveikatos būklę Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre. Druskininkuose dirbantis Tadas pats pasisiūlė vykti į Alytaus gaisrą, nes anksčiau ten dirbo 4 metus. Nors dabar jaunas vyras prasta savijauta nesiskundžia, Tadas aiškina, kad po dviejų dienų gaisro gesinimo Alytuje pajuto skausmus.
„Skaudėjo galvą, gerklę. Žmona juokavo, sako: „gal tu padangas valgei“, nes iš burnos buvo labai blogas kvapas. Atvykau pasitikrinti, nes, manau, vis tiek reikia pasižiūrėti, kitą kartą atrodo gali ir nejausti. Tikrai reikalinga tokia apžiūra.“
Tiek Tadas, tiek kiti jo kolegos sako, kad iš viso būrio ugniagesių buvo ir tokių, kurie pajuto rimtesnius simptomus.
„Kolegos yra, kurie tikrai skundžiasi. Kitiems sakė. Girdėjau, kad krauju kosėjo, kiti turi daug, daug nusiskundimų, kiek žinau.“
„Vienam plaučius gal skaudėjo, galbūt trachėją, gal kvėpavimo takus. Silpnumas, mieguistumas. Tikrai mieguistumas jautėsi ir man, visą laiką toks išbalansuotas žmogus.“
Medicinos centre sutikti ugniagesiai pasakoja, kad pirmosiomis gaisro dienomis darbo sąlygos buvo ypač sudėtingos ir pavojingos.
„Grandies darbą baigėm 5 val. ryto. Tai reiškia – pradėjome 7:30 val. ir 5 val. ryto baigėm. Buvo galvos skausmai, buvo per sudėtinga, pykinimas, jau buvo baisu, kad įeisi ir gali kažkas nutikti. Turėjau tą žingsniamatį, tai aš nuėjau 20 kilometrų darbo sąlygomis.“
„Įspūdingas gaisras. Neaprėpiami plotai tiek padangų, tiek visko. Pirmomis dienomis, kas dirbo, jautėsi bejėgiai.“
„Netgi vanduo tas, kur gesinom padangas, jis buvo tokios temperatūros, kad stovint viduj per batus buvo karšta. Ten buvo ir dūmai, ir karštis, viskas susidėjo.“
Į medicinos centrą ketvirtadienį suvažiavo 29 ugniagesiai gelbėtojai. Iš viso planuojama patikrinti beveik pusantro šimto pareigūnų. Neplaninis sveikatos patikrinimas dar tik prasidėjo, tikslių rezultatų nėra, todėl gydytojai aiškina, kad kol kas sunku įvertinti, kas konkrečiais atvejais sukėlė kosulį ar kitus negalavimus. Tačiau gydytojai neslepia, kad galima sulaukti ir trumpalaikių, ir ilgalaikių pasekmių.
„Dažniausiai būna dviejų tipų problemos. Vienos – tai yra ūmiai pasireiškiančios, iš karto po įvykio: gali pablogėti sveikata, atsirasti kvėpavimo takų pažeidimai, infekcijų rizika padidėti. Blogiausias dalykas, kuris galėtų atsitikti, būtų onkologinės ligos“, – sako šeimos gydytoja Emilija Trumpaitė.
„Dideliame karštyje tikrai gali būti kraujotakos sutrikimų. Jeigu bus poreikis, žiūrimos širdies echoskopijos, kraujospūdžio matavimai. Mes įsivaizduojame kraujotakos sistemą, kvėpavimo sistemą, kur pažiūrėsim, ar jų funkcinė būklė nenukentėjo. Ir trečias dalykas – tai yra stuburas. Jie tampė sunkias žarnas“, – kalbėjo medicinos centro vadovas Vaidas Butkus.
O štai dėl vėjo krypties bene daugiausiai juodų dūmų gavusių Miklusėnų gyventojai laukia tyrimų, apie kuriuos po gaisro prakalbo sveikatos ministras Aurelijus Veryga.
„Tik iš gydytojo grįžau, gerklė užsikišo, graužia. Peršvietė, plaučiuose nieko nėra, tik čia. Taip nebuvo.“
„Truputį pablogėjo, kai aš stimuliatorių turiu, yra pablogėjimas“, – sako alytiškė.
„Vyras kreipėsi pas šeimos gydytoją, jam labai akys raudonos.“
„Pradėjo skaudėti galvą, perštėti akis. Šeštadienį nutraukiau darbą, atsirado išbėrimai raudoni, kuriuos tepu. Savijauta prasta, spaudimas. Nesijauti sveikas, atrodo, nuryti sunku ir pastoviai dega akys.“
Tiesa, specialistai atkreipia dėmesį, kad jeigu biomonitoringas, apie kokį kalbėjo ministras A. Veryga, bus atliekamas, tuomet tirs tik dalį gyventojų. Žmonės bus atrenkami pagal gyvenamąją vietą, lytį, amžių, profesiją bei kitus kriterijus. Gali būti imami įvairiausi mėginiai.
„Mes turim įvertinti, kokią biologinę terpę rinksimės. O biologinės terpės – tai yra visi organizmo skysčiai, kietieji ir minkštieji audiniai: dantys, plaukai, motinų pienas, kraujas, šlapimas, serumas, eritrocitų masė“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Regina Burbienė.
Kurie gyventojai galbūt bus tiriami ir kokie mėginiai galėtų būti imami, paaiškės tik tada, kai Aplinkos apsaugos agentūra kartu su kitomis institucijoms tiksliai įvertins aplinkos užterštumą. Kol kas yra įvertina tik oro tarša. Šiuo metu Alytaus rajono gyventojai jau gali kvėpuoti ramiai. Tačiau preliminarių dirvožemio, vandens, nuotėkų, pelenų tyrimų rezultatų dar laukiama.
„Dioksinų, furanų, ką daro Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba. Jie ilgesni, trunka. Kai kuriuos tyrimus siunčiame į užsienio laboratorijas. Labai sunku apsakyti galutinį terminą“, – pasakoja Aldona Margerienė.
Situacija turėtų tapti aiškesnė po kelių savaičių, tačiau kol kas taršos tyrėjai negali atsakyti, kiek ilgai reikės laukti galutinių išvadų.
