Grožio salonas Šiauliuose per antrąjį karantiną prieš mėnesį vos leidus vyriausybei vėl dirbti skubiai atnaujino veiklą. Tačiau iki šiol prieš pandeminio klientų srauto nesulaukia. Apyvarta mažesnė trečdaliu. Esą manikiūro paslaugas jau teikia visu tempu, tačiau masažo paslaugos stringa.
„Grožio paslaugų sfera nukentėjo, dabar sunkiai įsivažiuojame. Žmonės bijo pas mus eiti, sumažėjo srautai“, – sako grožio salono vadovas Vitalij Kovalevskij.
Nors šio salono darbuotojai, anot vadovo, turi koronavirusui imunitetą, mat visi persirgo, tačiau klientai esą dar nedrąsūs.
„Skambina, klausia, ar galima užsirašyti, sako, kol nesibaigs karantinas, bijo eiti“, – pasakoja V. Kovalevskij.
Dėl karantino ribojimų nukentėję salono darbuotojai labai laukia naujų vyriausybės subsidijų, kad galėtų lengviau atsikvėpti ir jau rengiasi rašyti paraiškas. Su verslo liudijimu arba individualios veiklos pažyma dirbantys smulkieji verslininkai, įtraukti į ribojamų veiklų sąrašą, jau nuo šiandien gali teikti paraiškas mokesčių inspekcijai dar vienai paramos išmokai ir pirmąją dieną jau pateikė 4 tūkst. prašymų.
Šiuo metu individualiai dirbantieji kas mėnesį gauna 260 eurų išmokas, o vyriausybė nusprendė dar kompensuoti 2019 m. metais sumokėtą gyventojų pajamų mokestį. Verslininkai sulauks nuo 100 eurų iki 10 926 eurų vienkartinių išmokų. Tiesa, jas gaus tik tie, kieno savarankiškas darbas yra pagrindinė veikla ir neviršys nustatytų pajamų limitų.
„Kas dirba savarankiškai, jiems bus postūmis. Bet vis tiek, kai negali dirbti, bet kokia parama yra viso labo parama. Suprantame, kad reikia grįžti dirbti, bet kol dar negalima, tikimės, kad greitai pavyks pasinaudoti šia pagalba“, – teigia ministrė Aušrinė Armonaitė.
Smulkieji verslininkai atstovai priekaištauja, kad kompensacijos yra nepakankamos. Jie prašo, kad mažiausia išmoka būtų ne 100 eurų, o bent 5 kartus didesnė. Taip pat verslininkai prašo kompensuoti patalpų nuomos išlaidas.
„Dešimtadalio nuomos mokesčio nesumokės, kas nuomojasi patalpas. Buvo kalbama, kad grindys bus ne mažiau kaip minimalus atlyginimas, kaip įmonėms, ne mažiau 500 eurus“, – kalbėjo Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.
Vyriausybė primena, kad smulkios ir vidutinės įmonės jau gali teikti prašymus kompensuoti dalį išlaidų už darbuotojų neprivalomą, profilaktinį testavimą greitaisiais testais dėl koronaviruso. INVEGA priima verslo paraiškas dėl kompensacijų už darbuotojų testavimą.
Testuoti savo darbuotojus ir už tai gauti kompensacijas gali visas smulkusis ir vidutinis verslas, įskaitant dirbančiuosius savarankiškai. Kompensacija sieks 12 eurų už kiekvieną greitąjį antikūnų bei už greitąjį antigeno testą.
Kompensacijos bus skiriamos už testus, atliktus nuo šių metų vasario 23 d. iki gegužės 31 d. Darbuotojų testavimo kompensacijoms ministerija skiria 30 mln. eurų, tai reiškia, kad kompensuojama bus pustrečio milijono testų.
„Kviečiame sudaryti sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, testuotis greitaisiais testais. Jie rinkoje kainuoja 16-20 eurų. Mes kompensuojame 12 eurų“, – sako A. Armonaitė.
O štai viešbučių ir restoranų savininkai spaudžia vyriausybę didinti jiems paramą. Sulaukusi priekaištų ir protestų dėl stringančios antrojo pagalbos paketo paramos, Vyriausybė jau svarsto pakelti subsidijų lubas ir vietoje žadėtų 100 tūkst. mokėti iki 350 tūkst. eurų subsidijų vienai įmonei. Tiesa, verslininkai prašo daug daugiau.
„Tai būtų jau ir taip padidinimas nuo to, ką planavome. Yra ribotas pinigų kiekis. Aukštų lubų neišeina padaryti. Mes linkę atsižvelgti į viešbučių ir restoranų asociacijos pasiūlymus dėl lubų augimo, bet vargu bau, ar tai bus milijonai“, – pasakoja A. Armonaitė.
„Europos Komunikatas leidžia 1,8 mln. eurų lubas visoms priemonėms. Mes prašėme lubas nuimti, susibalansuotų. Vienos imtų daugiau, kitos mažiau. Bet premjerė bijo, sako, kalbam ne vien apie jūsų sektorių, jei ateis didelės įmonės, gali pasiimti didelę liūto dalį“, – teigia viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė.
Į antrojo 70 mln. eurų dydžio paramos paketo subsidijas galės pretenduoti įmonės, kurių apyvarta antrojo karantino metu krito 50 proc. ir daugiau. Vyriausybė žada nebereikalauti išlaikyti bent pusę darbuotojų. Viešbučiai prašo naujų verslo atlaisvinimų nuo balandžio vidurio, tačiau ministrė Armonaitė po Velykų vertins iš naujo epidemiologinę situaciją ir svarstys, ar galima būtų atverti dar daugiau verslų, kad jie galėtų užsidirbti patys, o ne gyventi tik iš subsidijų.
