Iš ryto į prezidentūrą atvykstantis Vokietijos vadovas Frankas Valteris Steinmejeris gali jaustis tikras, kad kritikos iš NATO partnerių nebeišgirs. Nors pirmomis karo dienomis buvo priešingai. Vis dar kaltę dėl Hitlerio žiaurumų jaučiantys vokiečiai tikino nesiųsiantys ginklų Rusijos užpultai Ukrainai, o kardinaliai persigalvojo tik savaitgalį.
Ir pasiuntė solidžią paramą – tūkstantį prieštankinės ginkluotės vienetų ir 500-us „Stinger“ raketų. Nepatvirtintais duomenimis, Vokietijos vyriausybė svarsto siųsti ir kone 3000-ius dar Sovietų Sąjungoje pagamintų zenitinių raketų iš buvusių Rytų Vokietijos ginkluotųjų pajėgų atsargų. Į Ruklą su Gitanu Nausėda nuvykęs Steinmejeris paaiškina, kodėl pasikeitė jo šalies politika – esą akivaizdu, kad diplomatinių priemonių nebeužteks.
„Laikomės nuostatos, kad netiekiame ginklų į teritorijas, kuriose vyksta karas, bet mes, Vokietija, sulaužėme nuostatas, kurių laikėmės, ir nusprendėme tiekti ginklus Ukrainai“, – teigia Vokietijos prezidentas Frank Walter Steinmeier.
Tačiau pagalbos reikia ne tik Ukrainai. Vokietija šiemet į Lietuvą jau atsiuntė papildomus 350 karių, ji vadovauja čia dislokuotam NATO batalionui. Nausėda prašo daugiau, į kolegą prezidentą kreipiasi vokiečių kalba.
„Esame pasiruošę priimti dar daugiau Vokietijos pajėgų savo teritorijoje ir tikimės, kad greičiausiu metu Vokietija priims sprendimą vėl didinti gynybinį įsitraukimą mūsų šalyje“, – kalba Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Taip pat – ir pagalbos Lietuvos oro erdvėje – iš oro policijos pereiti į oro gynybą. Būtent oro gynybos pajėgų dabar labiausiai trūksta ir Ukrainai.
„Negalima leisti agresoriui kruvinomis rankomis perbraižyti pasaulio žemėlapio. Kaukės nukrito ir nebeliko puoselėjamų iliuzijų, kad Kremlius atsitrauks“, – teigia G. Nausėda.
„Prezidentas Putinas atnešė begalines kančias Lietuvos žmonėms. Prezidentas Putinas pradėjo šį karą, jį gali bet kada ir nutraukti. Ir jis privalo nutraukti. Jei jis jo nenutrauks, gali būti, kad bus naudojama vis daugiau sunkiųjų ginklų, bus vis daugiau aukų“, – sako F. W. Steinmeier.
Stenmeieris sako atvykęs į Lietuvą padrąsinti rytinių partnerių.
„Mūsų žinia iš Vokietijos aiški – Aljanso solidarumas veikia be jokių „jeigu“ ar „bet“. Vokietija yra patikima Aljanso gynybos partnerė“, – tikina F. W. Steinmeier.
O Vilniuje šiandien – ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liza Truss. Ryte susitikusi su prezidentu Nausėda, vėliau prie bendro stalo ji sėdo su visų Baltijos šalių diplomatijos vadovais.
„Esu šiandien čia, Vilniuje, nes noriu patvirtinti, kad Jungtinės Karalystės įsipareigojimai Baltijos valstybėms ir penktajam NATO sutarties straipsniui yra nesvyruojantys ir nekintantys“, – kalba Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.
Jungtinė Karalystė viena pirmųjų nusprendė teikti ginkluotę Ukrainai ir įšaldė visų didžiųjų Rusijos bankų turtą, kai Europos Sąjungos sankcijos apima ne visus Rusijos bankus. Liza Truss kartoja, kad sąjungininkų karių ir technikos Baltijos šalyse daugės.
„Putinas Ukrainoje turi pralaimėti. Mes privalome suvaldyti šią agresiją. Turime stiprinti Rytinį NATO flangą, turime stiprinti Rytų Europos saugumą, pasitelkdami jungtines ekspedicines pajėgas. Čia, Baltijos regione, sustiprinsime ir padvigubinsime priešakinių pajėgų parengtį ir skaičių“, – kalba L. Truss.
O Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai akcentuoja, kad ligšiolinės atgrasymo politikos Aljansui nebeužtenka, reikia pereiti prie gynybos politikos. Ne tik oro gynybos srityje, kaip teigė prezidentas.
„Kad sumanęs patikrinti NATO atsparumą šiame regione, agresorius gautų atsaką iš karto. Ne tik per politinį atgrasymą, bet kad tai būtų aiškus gynybinis atsakas“, – kalba užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Paprastai tariant, mažiau dėmesio skirti diplomatiniams perspėjimams, o iškart ir be skrupulų imtis ginkluotės, jei tik agresorės sugalvotų pulti. Tiesa, detaliau ministrai nepaaiškina.
„Visos sritys, kuriomis siekiame ginti savo regioną – sausumos, jūros, oro gynyba – turi būti peržiūrėtos“, – sako G. Landsbergis.
„Atgrasymo sistemos veikia puikiai, tačiau dabar turime peržiūrėti tas sistemas, remdamiesi įvykių Ukrainoje patirtimi. Turi būti stiprinama jūros, sausumos, oro gynyba“, – teigia Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
Iš viso NATO sustiprintojo priešakinio buvimo kovinėje grupėje Lietuvoje tarnauja per tūkstantį sąjungininkų karių.
