Vienos įmonės vadovas įrodinėja, kad paslauga garantinei mašinai turi būti nemokama, o reikalavimą susimokėti vadina vairuotojų apiplėšinėjimu. Tačiau kiti atšauna, esą nemokamai remontuoti kitų įvežtas mašinas negali. Vartotojų teisių tarnyba verslininkams teisybės siūlo ieškoti teisme, tačiau, jei sulauktų nepatenkinto vairuotojo skundo, tyrimo imtųsi.
Į absurdišką situaciją dėl teisės į garantinį aptarnavimą patenka vis daugiau apynaujų ar visiškai naujų elektromobilių. Iš kitų ES šalių į Lietuvą įvežtų mašinų garantija abejoja oficiali „Kia“ automobilių pardavimo ir remonto įmonė Vilniuje. Atvykę garantinio remonto automobilių savininkai sulaukia apie 200 eurų sąskaitų už paslaugą, kurios visai neprašė.
„Vietiniai oficialūs ženklų atstovai ima pinigus už paslaugas, kurios neegzistuoja, žmonės moka nežinodami, kad mokėti nereikia. Sumos nelabai mažos 30, 50, 200 eurų“, – sako „Deals On Wheels“ direktorius Laurynas Boguševičius.
Mašinas importuojančios bendrovės vadovas įsitikinęs, kad automobilio garantiniai įsipareigojimai turi galioti mažų mažiausiai visoje ES, nesvarbu, kurioje šalyje ir iš kurio atstovo salono mašina nupirkta.
„Automobiliams gamintojo suteikiama garantija galioja visoje ES, jei nusipirkai automobilį Vokietijoje, turi galioti Lietuvoje“, – aiškina L. Boguševičius.
Patikrinti automobilio garantijos būklę kompiuteryje, anot Boguševičiaus, autorizuotoms įmonėms turi pakakti vos kelių minučių, o, jei nesugeba, sąnaudas esą turi pasidengti pačios.
„Jie tai įvardina kaip 3 valandų darbą, kas yra visiškas absurdas. Salonas sugalvojo imti mokestį, kuris jam nepriklauso, neturi teisės, garnatija galioja ES, jie tiesiog apgavo žmogų“, – tvirtina L. Boguševičius.
Tačiau Vilniuje įsikūrusios įmonės „Kia Auto“ vadovas įrodinėja, kad pagrįstai už garantijos statuso patikrinimą išrašė 200 eurų sąskaitą.
„Dokumentai netvarkingi buvo. Ilgai gaišom laiką“, – tvirtina „Kia Auto“ direktorius Gintaras Kaukėnas.
Mūsų kalbinti vairuotojai skundžiasi dažniausiai nukenčiantys nuo nesąžiningų garažinių meistrų, tačiau nesistebi, kad panašių metodų gali griebtis ir firminiais vadinami autoservisai:
„Šiais laikais turint techniką reikia nusimanyti, o kas nenusimano, kenčia žmonės.“
„Jie gali pameluoti, ypač, jei mato, kad nesigaudai, gali pripasakoti, ką nori.“
„Neleidžiu, kad palieku mašiną, jūs padarykit, sumokėsiu. Reikia kontroliuoti. Serviso kokybė priklauso nuo vadovo.“
„Kai nesidomi nuolat šituo dalyku, taip ir būna, yra dalis darbų pervertintų labai.“
O automobilių pardavimo įmones vienijanti asociacija „Kia“ saloną gina – esą pavojinga pasitikėti kitų įmonių ar asmenų parduodamų automobilių garantija tiesiog pagal VIN kodą, tad už patikrą ima ir mokestį.
„Kad pradėtų procedūras, jis turi susipažinti, apžiūrėti, nufotografuoti dokumentą, turi savo procedūras, tos procedūros tvirtinamos ne Lietuvos įmonių, o gamintojo“, – kalba Autoverslininkų asociacijos prezidentas Tomas Grabauskas.
Vartotojų teisių tarnybai šis ginčas taip pat žinomas, tačiau negavusi privataus skundo tarnyba tyrimo nepradeda, tik primena, kad nemokamas garantinis aptarnavimas pagal įstatymą Lietuvoje galioja 2 metus nuo daikto pirkimo ir už jį atsako automobilio pardavėjas, o papildomos komercinės garantijos sąlygos jau turi būti aprašytos pardavėjo konkrečiai.
„Komercinė garantija yra papildoma, joje gali būti papildomos sąlygos, ilgesnis terminas, bet labai svarbu, dėl ko susitarė vartotojas ir teiskėjas paslaugos, ar yra mokesčiai už garantinį aptarnavimą, kur atliekamas, kas atlieka“, – teigia Vartotojų teisių tarnybos atstovė Dalia Malinauskienė.
Nesutariantiems dėl garantijos patikros mokesčio verslininkams tarnyba rekomenduoja santykius aiškintis teisme, o pati tyrimą dėl mokesčio teisėtumo esą pradėtų tik gavusi privataus gyventojo skundą.
Lietuvoje nera garbes vereslo kodekso. Tik gaidziu spekuliantu gauja .. nevirsta liezuvis sakyti verslininkai.