Pokalbis su politologu Virgiu Valentinavičiumi ir rašytoju Giedriumi Drukteiniu – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Koks buvo karalienės Elžbietos II valdymas, kuris truko 70 metų?
V. Valentinavičius: Visų pirma, jis buvo ilgas ir per tą laiką pasaulis labai pasikeitė. Ji pradėjo valdyti tada, kai dar buvo gyvas Stalinas ir kai dar nebuvo rokenrolo. O baigė valdyti tada, kai pasaulyje vyrauja Lady Gaga ir panašūs personažai.
Manau, kad esminis dalykas yra tai, kad velionė Anglijos karalienė buvo paskutinis britų ryšys su Antruoju pasauliniu karu. Antrasis pasaulinis karas britams buvo pats didžiausias, svarbiausias ir tautinį charakterį formuojantis įvykis. Kaip jie patys sako – „our finest hour“, „mūsų puikiausia valanda“. Karalienė Elžbieta II buvo tos valandos liudininkė.
Jonathanas Freedlandas „The Guardian“ laikraštyje šiandien priminė, kad filme „Karaliaus kalba“ (angl. „The King's Speech“), kai karalius pasako kalbą, kurioje pakartoja Čerčilio poziciją, kad mes kovosime su Hitleriu, tai jį pasveikina mergaitė, kuri yra būsimoji Elžbieta II. Britams šitas dalykas, tas ryšys su puikiausia jų valanda yra labai svarbus.
Pone Drukteini, kaip jūs prisiminsite Elžbietą II ir jos valdymą?
G. Drukteinis: Galbūt labiau, kaip Imperijos subyrėjimo periodą, nes 1952 metais, kai amžiną atilsį karalienė paveldėjo sostą, ji paveldėjo gana stabilią, dar stiprią imperiją, ji paliko tik jos prisiminimą, kažkokias skeveldras arba kažkokią imitaciją, pavadintą dabartine Britanijos tautų sandrauga.
Taipogi, turbūt mes visi ją atsiminsime, kaip pasaulinio serialo-melodramos heroję. Kada mes, elementariausi viso pasaulio plebėjai, turėjome galimybę sekti karališkosios šeimos gyvenimą, kas niekada nebuvo tipiška iki televizijos atsiradimo. Visos karališkosios šeimos turėjo paslapties aurą, paslapties šydą ir jie visada buvo konservatyvizmo, šeimos vertybių, aprangos, elgsenos, etiketo simboliai.
Bet kai tai staiga tapo viešu dalyku, kada kiekvienas iš mūsų įgijome galimybę ją traukti per dantį, piešti karikatūrose, šaržuoti, staiga pamatėme, kad karaliai irgi yra žmonės. Jie irgi skiriasi, irgi patenka į įvairius seksualinio priekabiavimo skandalus, geria, rūko ir taip toliau. Man atrodo, kad staiga visas monarchijos didybės šydas neišvengiamai pakito. Ir tai yra karalienės gal nuopelnas, gal kaltė, kaip čia bepavadinsi. Vis tiek gyvename 21 amžiuje ir negalime šiandieninio pasaulio vertinti pagal 19 amžiaus kategoriją.
Jūsų nuomone, kaip jai sekėsi dorotis su tuo visu viešumu, su tais skandalais? Ji valdė ir tada, kai įžengėme į televizijos amžių, dabar yra interneto amžius, skandalų buvo tikrai ne vienas, 1992 metus ji išvis įvardino kaip „siaubinguosius metus“. Anksčiau nebuvo nė vieno monarcho, kuris buvo tiek matomas. Tai kaip jai pavyko su tuo dorotis?
G. Drukteinis: Jai asmeniškai – kuo puikiausiai. Kaip ir žinome, ji per pastaruosius 70 metų neįsivėlė į jokį asmeninį skandalą ir išlaikė vieną iš pagrindinių aristokratijos taisyklių – visada būti virš plebėjų, virš visuomenės.
Britanijos aristokratijoje egzistuoja 3 pagrindinės auksinės taisyklės. Viena – tu gali krėsti įvairiausias šunybes, bet svarbiausia, kad apie tai nesužinotų visuomenė. Antra taisyklė – tu gali krėsti bet kokias šunybes, būti neištikimas, koks tik nori, bet svarbu niekada viešumoje nežeminti savo sutuoktinio arba sutuoktinės, visada rodykis su ja. Ir trečia taisyklė – niekada nesuteik plačiajai visuomenei galimybės tave aptarinėti.
Karalienei tai iš principo pavyko. Bet jos vaikus, sosto įpėdinius, dabartinį karalių ir anūkus vis tiek sugundė žmogiškoji natūra, žmogiškoji prigimtis, parodyti, kad jie visgi irgi yra žmonės. O štai karalienė išlaikė aukštai iškeltą galvą visus 70 metų. Už tai jai pagarba.
Pone Valentinavičiau, ar sutinkate, kad tų skandalų buvo, ir ne taip seniai, su princu Andrew, ir su princu Harry ir Meghan Markle, bet karalienės laikysena – aukštai iškelta galva?
V. Valentinavičius: Karalienė buvo visada aukščiau. Ir tai yra pagrindinis jos pasiekimas. Daug visko buvo, bet jeigu pasižiūrėtume istorijoje, su karaliaus šeima visada kas nors būdavo. Bet monarchijos esmė ir yra, kad dažniausiai su Dievo pagalba valdo patys geriausi, ir čia kaip tik tas atvejis, kad karalienė virš visų šitų skandalų praplaukė kaip didingas karo laivas nė nekrustelėdama.
Aš ne visai sutinku su Giedriumi, kad vaikams nėra galimybės pakartoti to paties. Antras svarbiausias karalienės pasiekimas, kad ji pakėlė standartą taip, kad princas Charlesas, dabar karalius Karolis III, turės apie tai galvoti ir visas jo likęs gyvenimas bus apie tai, kaip prilygti savo mamai. Atitinkamai tas pats laukia princo Williamo.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
